Griežtėja reikalavimai kapaviečių priežiūrai

Pavasaris budina gamtą, primena, kad laikas sutvarkyti artimųjų amžinojo poilsio vietas. Tiems, kurie kapavietėmis rūpinasi, nesukels streso Aplinkos ministerijos pasiūlytas įstatymo projektas dėl kapinių tvarkymo. Dokumentas jau nebe projektas, nes jam pritarė Vyriausybė. Nuo šių metų kovo mėnesio daugiau kaip dvejus metus netvarkomas kapavietes bus galima pripažinti neprižiūrimomis. Tai užfiksavus, kapaviečių priežiūra ir teisė jose laidoti galės būti perduota kitiems. Už kapo tvarkymą atsakingi asmenys savivaldybių internetinėse svetainėse galės gauti informaciją apie tai, kad kapavietei gresia neprižiūrimos statusas ir kad toji vieta gali atitekti kitiems.

Ar naujasis kapinių tvarkymo įstatymas privers krūptelti mūsų krašto gyventojus. Papilės seniūno pavaduotoja B. Ungeitienė sako, kad keliuose senųjų kaimų vietose yra nebenaudojamų ir neprižiūrimų kapinaičių. Seniūnija gerbia žmonių laidojimo vietas, du kartus per metus nušienauja teritorijas, rudenį ir pavasarį išgrėbsto lapus. Papilės piliakalnyje esančios kapinės yra riboto laidojimo, į jas amžinojo poilsio atgula tiktai tie, kurie čia nuo seno turi kapavietes. Seniūno pavaduotoja sakė, kad retai kada sulaukia gyventojų skundų apie šalia esančias neprižiūrimas kapavietes.

Akmenės seniūno padėjėja L. Stumbrienė sako, kad konfliktai dėl kapaviečių priežiūros seniūnijos nevargina. Tuo atveju, kai palaidojami vieniši asmenys, kapavietes kurį laiką sutvarko kapinių prižiūrėtoja. Yra buvę atvejų, kai amžinybėn išėjus paskutiniam kapavietės prižiūrėtojui, giminaičiai raštu informavo seniūniją, kad atsisako pretenzijų į kauburėlį. Toje vietoje leidžiama laidoti kitus. Buvo ir tokių atvejų, kai atsisakydami kapavietės, prašė toje vietoje išsaugoti paminklinį užrašą.

Tarp įstatymo punktų slypi didelė rizika, kad atidavus kapavietę kitiems, gali atsirasti jos ankstesnis tvarkytojas. Spaudoje skaičiau publikaciją, kai 20 metų tėvo kapo neprižiūrėjęs sūnus teisių į   kapavietę ir paminklo atstatymo pareikalavo per teismą.

Julija SEJAVIČIENĖ

Visas rašinys balandžio 12 d. „Vienybėje“