Ilgės, Vėlinės, Visi šventieji

Spalio pabaiga, lapkričio pradžia — riba tarp judesio skubėjime ir lėto buvimo tamsoje. Seniau šis laikas, rudens tamsa ir ėjimas žiemon, buvo vadintas Maros laiku (gyvasties apmirimo gamtoje metas). Dažnas jaučia tai ir savy, juk kai pilka ir nyku gamtoj, viduj toks pats slogutis nusėda, lyg ir ramiau pasidaro dūšioj, nesuvokiamai tamsiau — juk ir mes esame tos gamtos dalis. Maros laikas ne blogis, o etapas tam, kad būtų laiko nustoti lėkti, lėtai ir ramiai apmąstyti savo būtį ir nebūtį. Būtent šiame laikotarpyje ir turime supintas tris šventes: Ilgės, Vėlinės (dažnai kartu dedamos) ir Visi Šventieji. Apie ką jos ir kodėl minimos –  esame pamiršę ritualų prasmę.

Apie tradicijas – antradienio „Vienybėje“