Ilgiausia naktis pasienyje

Vasario 24-ąją daugelis ukrainiečių šeimų prabudo išgirdusios frazę: „Atsibuskite, prasidėjo karas“. Reakcijų būta visokių. Pirmoji –  nesusipratimo akimirka, paskui juokas iš netikėjimo – ar taip gali būti?  Paskui panika. Istorija apie šeimą iš Dniepro nepanaši į jokį vaidybinį filmą. Tai tikrovė šiandien, kai pasaulis turi visas galimybes gyventi laimingai. Deja…

MOKHNUSHO šeima: Olga, jos dukra Valerija ir jų kailinis draugas šuo Teodoras tris dienas keliavo į mūsų miestą – Naująją Akmenę.  Jie, kaip ir daugelis ukrainiečių, kurie buvo priversti bėgti, išgyveno nemigą, šaltį, baimę ir siaubą. Tačiau nepaisant to, motina ir dukra nenuleido rankų, toliau gyvena ir tiki, kad Rusijos karas su Ukraina netrukus baigsis agresorės sutriuškinimu.

Tą dieną, kai viskas prasidėjo, Valerija žiūrėjo filmą ir išgirdo sprogimą. Iš pradžių ji pamanė, kad tai tik įsivaizduoja, deja, ne. Ji iškart nubėgo pažadinti mamos…

Olga pasakoja: „Kai mane pažadino dukra, nuėjau atidaryti lango, kad išvėdinčiau patalpas, ir tuo metu pasigirdo dar vienas sprogimas. Tai jau buvo trečiasis. Greičiausiai jie taikėsi į karinį dalinį, kuris  šalia mūsų. Buvo baisu. Tada atitraukiau žaliuzes, kad pažvelgčiau pro langą, ir pamačiau, kaip žmonės išeina su lagaminais ir sėda į automobilius. Manau, kad žmonės žinojo, nes nuo sprogimų buvo praėję nedaug laiko. Nuo penkių  iki septynių ryto Dniepro mieste nugriaudėjo penki sprogimai. Tuo metu su dukra buvome vienos, mano vyras dirba sunkvežimio vairuotoju Lietuvoje, ir ką tik išvyko. Buvo baisu, nes nesusigaudėme, ką daryti. Pirmosios valandos šokiruoja, susirandu krepšį, į kurį susikraunu daiktus, randu dokumentus, pinigus.

Įdomu tai, kad įmonėje, kurioje dirbau, visi vyrai buvo atleisti vasario 21 dieną, pirmadienį. Taigi ruoštasi blogiausiam… Išėję pasivaikščioti su šunimi pamatėme, kad eilės prie bankomatų tiesiog kilometrinės. Naujienų kanalai socialinėje žiniasklaidoje ėmė mirgėti pranešimais, kad visoje Ukrainoje nugriaudėjo sprogimai, kad karas tikrai prasidėjo…

Visas Ksenijos rašinys gegužės 7 d.

Ksenija ROHACHOVA