Iš Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universiteto rankraščių PAMĄSTYMAI (1)

 

GYVENIMAS PUIKUS

Gimiau, augau ir  gyvenu Naujojoje Akmenėje. Čia mano gimtinė, išlikusi sodyba, kurioje gimiau, kur prabėgo nerūpestinga vaikystė, nuskubėjo nuostabioji jaunystė. Čia žemė, kuria vaikščiojo mano seneliai, tėvai, vaikštau aš, mano vaikai, anūkai, sesė, jos šeima. Ar begali būti laimingesnis žmogus? Juk ne kiekvienam lemta turėti išlikusius gimtus namus, pajausti tą palaimą, kai kiekvienas namo kampelis vis kažką mena, kai gali apkabinti senutėlę obelį, prie jos prisiglausti ir sakyti: šita obelis senučio, o štai šita – babytės, kas pavasarį matyti baltai pražystantį vyšnių sodą ar geltonų pienių kilimą sode…
Kai mąstau apie savo gyvenimą, pirma mintis –  jis buvo ir yra puikus. Nuostabūs tėvai, mokytojai, sėkmingas, visavertis šeiminis gyvenimas, mėgstamas darbas,  nuostabūs kolegos, vadovai. Kai  augo vaikai, kai dirbau, nelabai liko laiko pomėgiams.. O kiek rašyta per kelis dešimtmečius, dirbant Savivaldybėje –  raštai ministerijoms, žinyboms, atsakymai žmonėms, potvarkių, įsakymų, sprendimų projektų rengimas ir kt. Ir šis gyvenimo tarpsnis pralėkė kaip smarkus vėjo gūsis.

Dabar gyvenimo ramybė. Juk vaikai užauginti, darbo veikla baigta, galiu mėgautis senjorės statusu.  Vėl galiu skaityti knygas, rašyti savo malonumui. Įsijungiau į Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universiteto veiklą. O čia gali dalyvauti įvairiose veiklose, keliauti, grožėtis mūsų Lietuvos miestais, nuostabia gamta.  Ir kartais taip pripildai save nuostabiais vaizdais, įspūdžiais, kad, atrodo,  kažkas veržiasi iš vidaus, norisi tuo džiugesiu, jausmu pasidalyti su visais. Tada sėdi ir rašai.

 LAIPTAI…

 

Laiptai… Nuostabūs, didingi, laiptai į meno šventovę, į pasakų šalį, kur skamba dainos, liejasi muzika ir šokiai, šokiai – didingasis baletas. Pakyli laiptais ir patenki tarsi į rojų, čia visus žavi ypatingo grožio sietynai, pro langus šviečia vakarėjančio Vilniaus žiburiai, o didžiulė žiūrovų salė su daugybe balkonų užima kvapą. Tai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras…

Visas rašinys gegužės 13 d. numeryje

Danutė LUŽIENĖ