Įvykiai ir atgarsiai

Neduok, Dieve, jeigu ir amžinajame gyvenime būtų toks absurdo teatras, kaip dabar Lietuvoje. Suprantama, kad mums labiausiai skauda dėl to, kas Marijos žeme apsišaukusioje Lietuvoje. O jai epitetas durnių laivas gal jau per švelnus?

Na, taip, viena save neeiliniu talentu laikanti rašytoja pareiškė nepasitikėjimą prieš 60 metų nukankintam Lietuvos rezistencijos kovotojų vadovui Vanagui, neva jis sutikęs bendradarbiauti su sovietiniu saugumu, o teisme prieš mirtį apgailestavęs dėl savo veiklos. Be abejo, nedora kaltinti žuvusįjį, kuris nepasiteisins ir nepapasakos apie baisius prieš mirtį patirtus kankinimus. Galėjo nuo kančių sutrikti sąmonė, galėjo lemti baimė, kad jo akivaizdoje ims kankinti žmoną ir mažametę dukrelę. O gal saugumo agentai savaip perrašė protokolo puslapius su partizano kalba, kad įrodytų, koks veiksmingas jų „darbas“. Logiška būtų nereaguoti į tokį akibrokštą. Bet atsitiko priešingai, visais balsais ėmė klykti televizijos ir dienraščiai, besirūpinantys anaiptol ne savo kraštu, o savo reitingais ir uždarbiais iš reklamos. Sujudo sukruto politologai ir istorijos naršytojai. Deja, pasigedau vienintelio – tikrų mokslininkų balso.

Leopoldas ROZGA publicisto žvilgsniu aprėpia gyvenimo centre kunkuliuojančius įvykius lapkričio 22 d. „Vienybėje“.