Kaip tiesą paversti pasaka, o pasaką tiesa
Parašysiu dviejų dalių istoriją. Viena dalis bus tiesa, o kita – pasaka. Vartalioti tiesą į pasaką ir atvirkščiai gali kiekvienas. Jokių gabumų, išsilavinimo nereikia, sakyčiau, geriausiai visada sekasi valdančiajai daugumai, nesvarbu, kuri tuo metu valdžioje yra. Dabar geriausiai sekasi pasakas su tiesa maišyti S. Skverneliui. Mokytojų streikas sutapo su prancūzų didžiuoju nepasitenkinimu augančiomis kainomis. Bet kaip skirtingai streikuojam – mes kultūringai, nuo drėgmės ir vėsos slepiamės ministerijoje, prancūzai stato barikadas ir plėšia parduotuves. Mes streikuojančiuosius palaikome susikibę rankomis į grandinę, kaip Baltijos kelyje, o prancūzai į gatves išveda vis naujas pajėgas, nes prisijungia daugiau profsąjungų. O ir valdžios reaguoja skirtingai. Mūsiškis Premjeras labai jau nervinasi ir kaip ilgaliežuvė bobutė kaltina visus, jau ir Rusiją, nors rusų kalbos mokytojų tik dešimt streikuoja. Prancūzų lyderis prezidentas palaukė, kol veidas apšeps barzda, nesiskuto, pagrimavo paakius, kad labai pavargusį suvaidintų – ir išėjo atgailauti. Rusijos nekaltino.
Kadangi Kalėdos visai arti, mums reikia pasakos, tai ir pasakojame visokiausias istorijas apie dabar jau niekingus streikuotojus ir gerą valdžią. Nesuprantu, kodėl prireikė viešinti pasaką, kaip Švietimo ir mokslo ministrę laikinai pakeitęs R. Masiulis puikiai susikalba su streikuotojais? Kokių susitarimų galima laukti iš NIEKO, kokia prasmė kalbėtis? Juk pavaduojantis ministras yra niekas, jokių sprendimų nepriims, sandorių nepasirašys, už nieką neatsakys ir švietimo ministro posto nepraras, nes jis ir nėra tos sferos ministras. Ko jam geru, maloniu, taktišku žmogumi nepabuvus. Toks ir yra. Ir žiūrėkit, padėjo, streikuotojai patenkinti. Čia kaip istorija su dviem draugėm, kurių viena nori skirtis. Jai reikalingas advokatas, kad patartų, kaip turtą pasilikti, bet pinigų tokiam nėra. Lieka pokalbis su geriausia drauge ir patarimai: „tu padaryk taip, pasakyk tą ir aną….“ Nors naudos nėra, bet įtampa nuslūgsta.
Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, gruodžio 15 d. „Vienybėje“.