Laiko šydas ir talentų deimantai

Kiek visko per  60 metų matė Naujosios Akmenės kultūros rūmai!

Salės scenos ovaliose nišose  dieną ir naktį kaip nepavargstančios akys budėjo sovietinės Lietuvos ir Sovietų sąjungos herbai. Kad visi  rūmuose prisimintų Lenino tezę: „Menas priklauso liaudžiai“. Tas šūkis buvo  scenos viršuje. Ačiū Dievui, Lenino  į rūmus niekas neįsileido, o meno ir kultūros, meno mėgėjų  talentų buvo visus ilgus šešis dešimtmečius. Tai buvo ir yra Kultūros rūmų gyvybės ir gyvybingumo  jėga. Kultūros rūmai priklausė cemento įmonei, jie buvo profsąjunginiai, ir tai iš dalies apsaugojo juos nuo sovietinės ideologijos skverbimosi.

Salė ne visada galėjo sutalpinti, visus norinčius patekti.  Žiemos laikotarpiu, kai ilgi vakarai,  kultūros rūmuose rengdavo apylinkių (apylinkės – seniūnijų pirmtakės) prisistatymus. Atvykdavo didžiuliai meno mėgėjų kolektyvai. Kiekviena apylinkė norėjo geriau pasirodyti, netgi kaimiškų vaišių atveždavo.  Pasižiūrėti koncertų  suplūsdavo visas miestas. Salės duris atidarydavo ir durų nišos būdavo sausakimšos.  Kolonų salėje kasmet vykdavo apylinkių juridinių žinių konkursai. Vėl dalyvių, žinių vertintojų  ir stebėtojų sausakimšai. Įdomi buvo rajone gyvenančių dvynukų šventė.  Buvo nuostabu, kad jie vaikščiojo po du ir niekaip negalėjai atskirti net gerai pažįstamą asmenį.

Ypatingą žiūrovų antplūdį kultūros rūmai patyrė, kai su programa atvažiavo  hipnotizuotojas ir pranašautojas  Volfas Mesingas.  Pasaulis žinojo jį, nes jis išpranašavo  Antrojo pasaulinio karo eigą, Hiterio galą, darė įvairius stebuklus ir spėjimus. Tiesiog legendos sklido  ir apie Volfą Mesingą. Kas ir kokiais ryšiais jį prikvietė  Į Naująją Akmenę, nežinojome.  Patekti į jo pasirodymą buvo nepaprastai sunku, nes bilietus išgraibstė per akimirką. Kaip artimiems bičiuliams  mums, keliems   redakcijos ,kultūros rūmų  darbuotojai  leido pasirodymą stebėti  „pro rakto skylutę“ iš pagalbinių patalpų. .. Tai buvo gal 1971 arba 1972 metai. Tai, ką salėje išdarinėjo Volfas  Mėsingas, prilygo  žmogaus protui nesuvokiamam stebuklui. Jis „skaitė” žmonių mintis, net atvertė  žiūrovo mintimi pažymėtą knygos puslapį.

Kultūros rūmai gali priminti daug svarbių susitikimų su politikais.

Daugiau Julija SEJAVIČIENĖ šeštadienio, gruodžio 15 d. „Vienybėje“.