Kapinės mums svarbios, bet patys elgiamės netinkamai
Jeigu reikėtų sudaryti sąrašą, kuo labiausiai rūpinasi lietuviai, ne paskutinėje vietoje, netgi vienoje pirmųjų, būtų kapinės. Įdomus sociologinis tyrimas, kurio rezultatai paviešinti praeitais metais, ko gero, dar nepasenę sako, kad 40 – 60 metų žmonėms labiausiai rūpi vaikų gerovė, kaip juos „pastatyti ant kojų“. Nuo 60 metų svarbu sveikata. Į klausimą, kada jaučiama pilnatvė ir ramybė, didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad ramiai jaučiasi sutvarkę artimųjų kapus.
Tvarka kapinėse mums svarbi. Sujudimas jaučiamas prieš Vėlines, Visų šventųjų dieną. Meistrų prašoma pabaigti paminklus, kapai puošiami, seniūnijos tuo laiku taip pat stengiasi sutvarkyti aplinką kapinėse, išvežti šiukšles. Ankstesniais metais į kapines atveždavo smėlio ir juodžemio. Dabar tokia paslauga teikiama retokai, jei ir teikiama, tai seniūnijoms gelbėja verslininkai.
Turime nemažą kapinių ūkį. Rajone yra šešios seniūnijos, kiekvienoje yra veikiančių ir neveikiančių kapinių, mažų kapinaičių, ir tokių, kurių vietą žymi vienas kryželis. Veikiančių kapinių Akmenės seniūnijoje yra mažiau nei neveikiančių, pastarųjų įregistruota ketverios. Kruopių seniūnijoje yra veikiančios riboto laidojimo kapinės, miestelio kapinės ir Pakalniškių kapinės. O neveikiančių yra net 12. Bent minimaliai jas sutvarkyti reikia žmonių pagalbos. Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija turi daugiausiai veikiančių kapinių – 6. Visos pakankamai tvarkingos, prižiūrėtos tiek kapus tvarkančių artimųjų, tiek seniūnijos. Neveikiančių seniūnijoje yra net 28 kapinaitės. Ko ne kiekvienas kaimas turėjo kapines.
Daugiau trečiadienio, spalio 30 d. VIENYBĖJE.