Kaukolynė

Prie kairiojo Ventos kranto, tarp Uogio ir Gaižupio upelių, tęsiasi Uogiškių kaimas. Per kaimą link Sonteklių einantis žvyrkelis atsiremia į kairėje kelio pusėje esantį mišką, vadinamą- “Kaukolynės mišku“, “Kaukolynės pušynu“ arba tiesiog “Kaukolyne“. Pasakojama, jog kai miške išvirsdavo kokia pušis, atsivertusioje vietoje matydavosi kaukolės, kaulai. Iš to ir kilęs šio miško vardas -,,Kaukolynė“. Miškas nedidelis, bet klaidus. Dar pasakojama, jog senovėje čia vykę dideli karai su švedais. Tų švedų žuvę daug, todėl visur mėtydavosi kaukolės ir kaulai. Pačiame miške, prie čia seniau ėjusio kelelio buvusi šventa pušis. Pušyje buvusi įkelta koplytėlė šventam Jurgiui ir du kryželiai. Pušis buvusi aptverta tvorele, prie jos buvę pasodintų mirtų. Pušis dabinama gėlėmis, kaspinais. Uogiškių kaimo gyventojai per gegužės mėnesio šventas dienas prie pušies ateidavo melstis.

Apie 1998 metus dar stovėjęs nulūžusios šventos pušies stuobrys. Senovėje kelelis per Uogiškius ėjęs kitoje vietoje. Pasakojamas įdomus nutikimas, nutikęs kelio kasėjams, kasusiems kelią pro Kaukolynę. Buvo suginti žmonės kasti kelio. Ten buvę kapeliai. Bekasant, matyt, kliudžius tuos kapelius, į kasėjus ėmę lėkti akmenys. “Nudaužę baisiausiai. Vos visai nenudaužė”. Pasakojo, jog vos tik meta koks kasėjas, pakabinęs žemių kastuvą, taip akmenukai, akmenys lekia atgalios. Pasakojusiam kasėjui sumušė didelį guzą kaktoje. Toks  buvo įdomus perpasakotas nutikimas apie “dvasių maištą“,  pasireiškusį prie Kaukolynės.

Daugiau Egidijus Jeraminas šeštadienio, liepos 4 d., VIENYBĖJE