Kolkos rago žavesys
Laikas iš atminties išplukdo įvairiausius sovietmečio draudimus. Jaunoji karta auga jų net nežinodama. O mano mintis kartais praskrieja pro tas jau išnykusias užkardas…
Daugybę vasarų daugelis akmeniškių praleisdavo Engurėje – tyliame, ramiame Latvijos pajūrio miestelyje. Čia darbuotojų vasaros poilsiui keletą namelių turėjos Tarpkolūkinė statybos organizacija. Poilsiaudami Engurėje, šokteldavome ir į kitus Latvijos pajūrio miestus. Traukė ir viliojo Kolka – šiauriausias Latvijos taškas. Už jo – mėlyna jūra ir anapus nematomas Skandinavijos kraštas…
Kiek pavažiavus nuo Engurės, prasidėjo sovietinės armijos kelių posto tikrinimai. Pravažiavau bene keturis. Ir kiekviename klausė, kokiu tikslu važiuojame į Kolką? Atsakiau, kad pažiūrėti įdomios gamtos. Kariškiai traukė pečiais, garsiai samprotaudami, kad ten nėra ko žiūrėti. Galima buvo suprasti – ten važiuojama šnipinėti, nes anapus Baltijos sovietinei imperijai priešiškos valstybės…
Sunkiai ir ilgai keliavę iki išsvajotosios vietos, tiesiog nusivylėme Kolkos ragu…
Visas rašinys birželio 25 d. numeryje
Julija SEJAVIČIENĖ