Kruvini Latvijos miškai
Su neįprastais šiemet karščiais prasidėjo atostogų metas. Šimtai mūsų krašto gyventojų, negalinčių ar nesiryžtančių kelionėms į turkijas ar egiptus, savaitgaliais skubės į erdvų Latvijos pajūrį, į jaukius Ventspilio, Jūrmalos paplūdimius. Norom nenorom jie turės pervažiuoti gausybę miškų. Per juos keliaujantiems ar šiaip grybauti susiruošusiems būtų naudinga įsigyti ar bent pasklaidyti „Briedžio“ leidyklos pernai išleistą knygą „Kruvini miškai“. Tai išsami studija apie Antrojo pasaulinio karo raidą bei įvykius Kuršo krašte po 1944 metų vasaros. Knygos autorius, Britanijos žurnalistas ir istorikas Vincentas Hantas apkeliavo dešimtis Kuršo (latviškai būtų Kurzemės) kaimų ir miestelių, pakalbino dešimtis buvusių kareivių, prieš 75 metus kovojusių abiejose – hitlerinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos – fronto pusėse.
Ši vasarą primena prieš 75 metus anglų, amerikiečių ir prancūzų karių išsilaipinimą šiaurės Prancūzijoje ir prasidėjusį antrąjį karo frontą. Apie jį ir apie ateinantį pavasarį sukankančius 75 metus nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos yra ir bus daug kalbama. Kur kas mažiau prisimenamas vadinamasis Kuršo katilas, sako, jog ir Maskvos karo muziejuose apie tai nutylima. Priežastis matyt paprasta: Hitlerio generolai Vokietijos kapituliacijos aktą pasirašė1945 metų gegužės 8 dieną, o Kuršo krašte dislokuotos kariuomenės vadai tokį aktą Ežerėje pasirašė tik kitą dieną, 1945 metų gegužės 9-ąją.
Bet kur kas skausmingesnė priežastis buvo tos pergalės kaina. Važiuodami iš Liepojos į Skuodą, už poros kilometrų nuo Priekulės miestelio, pamatysime memorialą čia žuvusiems sovietinės armijos kariams. Miestelyje 2,3 tūkstančio gyventojų, o ant paminklinių lentų 23 tūkstančiai pavardžių. Taigi, baisi kaina. Kaip neprisiminti karo didvyrio Žukovo neva pasakytus žodžius: „Moterys prigimdys“. Apskritai Vokietijos istorikai suskaičiavo, kad nuo 1944 metų rudens iki 1945 metų gegužės sovietinė kariuomenė Kuršo katile surengė bene šešias masiškas atakas, pareikalavusias tūkstančių gyvybių. Kautynėse sovietinė kariuomenė per 5 kautynes neteko 320 tūkstančių žuvusių, sužeistų ar paimtų į nelaisvę jaunų ir sveikų vyrų, 2338 sunaikintų tankų, 695 lėktuvų, 906 pabūklų, 1140 kulkosvaidžių.
Daugiau Leopoldo Rozgos rašinyje šeštadienio, birželio 15 d. VIENYBĖJE