Latvių tradicijos: Kapų šventė ir bažnyčios jubiliejus

Latviai, kartu su lietuviais gyvendami šimtmečius, gerbia vieni kitų tradicijas. Malonu prisiminti ir pasidalinti jausmais bei mintimis apie reikšmingus įvykius. Rugpjūčio mėnesį Alkiškiuose vykusioje Kapų šventėje buvo paminėta tenykštės evangelikų – liuteronų bažnyčios 160 metų sukaktis. Dėl pandeminės situacijos šventę buvo numatyta surengti lauke. Tačiau staiga ėmęs pliaupti lietus privertė greitai pakeisti ir šventės sumanymus. Visi – ir jauni, ir seni, nuprausti vasaros lietaus – suskubo į bažnyčią.

Alkiškių evangelikų – liuteronų parapijoje per 160 metų – tikrai ilgai – yra skambėjusi latvių kalba. Šiemetinėje Kapų šventėje, pagerbiant protėvius, XIX amžiaus viduryje stačiusius Alkiškių bažnyčią ir vėlesniais dešimtmečiais kūrusius parapiją, skambėjo latviškai ir pamokslas, ir visa pamaldų liturgija. Į Kapų šventę buvo atvykę nemažai tikinčiųjų iš Latvijos. Gražų muzikinį foną šventei suteikė latviškos giesmės, skambant vargonams, išilginei fleitai ir kuoklėms (latvių liaudies instrumentui). Turbūt, jau į 12-ąją Kapų šventę Alkiškiuose šiemet atvyko iš Latvijos, Lielvircavos parapijos kunigas Janis Talums. Per tiek laiko Alkiškių parapijiečiai ir Kapų švenčių svečiai įsiminė ir pamėgo šio dvasininko įtaigų žodį. Tik metais – dviem  ilgiau už svečią iš Lielvircavos, Kapų šventėse Alkiškiuose dalyvauja šios parapijos tikrasis šeimininkas – kunigas Juozas Mišeikis, paskutinius metus į Alkiškių bažnyčią atskubantis net iš Šakių. Už Amžinybėn pašauktuosius buvo meldžiamasi, giedama…

Visas Valdo BOGAVIČIAUS straipsnis rugsėjo 25 d. „Vienybėje“