Malonus vaizdas ir didelė atsakomybė

Vyriausybei priėmus nutarimą  nuo kovo 22 – osios leisti kontaktiniu būdu mokyti pradinukus, mūsų rytmečiai pralinksmėjo. Lyg būtume susitarę, prakalbome  apie į mokyklas traukiančius vaikus. Mielas vaizdas. Kas buvo įprasta dešimtmečius, per metus pasimiršo.  Dabar vaikų su kuprinėmis ant pečių vaizdas lyg atgimstantis gyvenimas. Pro šalį pravažiavo geltonasis autobusiukas, prie langų „prilipę“ vaikai kaip žirniukai.

Malonus vaizdas reikalauja didelės atsakomybės. Mokyklos padarė viską, ką privalėjo. Ar liga plačiau atsinaujins, priklauso nuo šeimų, kurių vaikai sugrįžo į mokyklas.  Manykime, kad mokytojai pasiskiepijo arba testuojasi. Kaip seksis mokytis kontaktiniu būdu, pamatysime po gerų trijų savaičių.

Pasikalbėjome su pradinukų mokytojomis, koks jausmas sugrįžus į klasę. Akmenės gimnazijos pradinių klasių mokytoja Ilona Trinkienė  atkreipė dėmesį į kruopščiai apgalvotą planą paskirstant pradinėms klasėms mokymosi ir veiklos vietas. Klasės izoliuotos viena nuo kitos, nekontaktuojama, atskiri įėjimai. Gimnazijoje vienos klasės mokinukai bendrauja tik su mokytoja ir tarpusavyje.  „Kad sudarytos saugios sąlygos mokytis – abejonių nėra. Džiugiausia matyti, kaip susitikimu su draugais džiaugiasi  vaikai. Netgi  atidumas, aktyvumas pamokose pasikeitė – įdėmiau klausomasi mokytojos, atsakinėjama. Padariau išvadas po pirmosios epidemijos bangos, kai maniškiai mokiniai „nusimokė“. Pablogėjo žinios.  Su tėvais surėmėme pečius, pritaikiau kitokių atsiskaitymo  metodų.

Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio, kovo 27 d., VIENYBĖJE.