Minčių, ar tas kelias tiesiausia, būna

Po daugybės pažinčių su įvairaus amžiaus, tvirtus ūkius sukūrusiais  ūkininkais, apie naująjį pažįstamą Gintą GEDAMINSKĮ pasakysiu paprastai: jaunas, linksmas, optimistas, daug dirba, išmano ūkio reikalus. Tą patį apie jaunąjį ūkininką sako Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė. Dar viena nuotaikinga pastaba –  dvidešimt septynerių metų Gintas nevedęs. Ta tema pajuokavau, kad jis geidžiamas  jaunikis, nes darbštus ir  pasiturintis – juk žemė yra vertybė.  „Taip ir parašykit, gal būsimą žmoną sutiksiu,“ – juoku į pašmaikštavimą atsakė vyras.

Nuotaikingai prasidėjęs susitikimas su Gintu Gedaminskiu ir po kurio laiko namo grįžusiu jo tėvu  Viktoru, pokalbį pakreipė apie supirkimo kainas, trąšas, šių metų derlių. Gedaminskių žemėse užaugintas puikus bulvių derlius. Garsas apie sveikas, dideles bulves jau spėjo nuvilnyti. Mums besikabant  į kiemą užsuko žmonių prašyti bulvių… „Buvo neįtikėtinas vaizdas, kaip paveiksle, suvėlavusios po kaitrų pražydo bulvės, visas laukas baltas. Į Zubovų dvarą  pavaikštinėti atvažiavę  žmonės paveikslavosi vagose ir atsistoję, ir atsitūpę,“ – juokiasi Viktoras. Ginto mama Aurelija, taip pat ūkininkė, apsilankymo dieną buvo darbe. Viktoras,  pajuokauti linkęs vyras, sako: „Esu bežemis. Sūnus ir  žmona žemės savininkai.“  Jis žemę perdavė sūnui, kad šis tęstų ūkininkavimo tradicijas. Šeima – puikus darbščių žmonių pavyzdys, augino galvijus, iš jų per  70 melžiamų karvių. Jau kuris laikas užsiima grūdinėmis kultūromis, užsiaugina daržovių.

Viešnagės pas ūkininką Gintą Gedaminskį įspūdžiai Romos JONIKIENĖS straipsnyje trečiadienio „Vienybės“ laikraštyje