Radijas Viešučiuose (II dalis)
Kai melioracija nugriovė, užkasė, sudegino kaimo trobas kartu su sodais, užvertė žemėmis šulinius, iškirto miškelius ir pavienius medžius, sukišo po žeme upelius ir linmarkas, kažkaip dar plyname lauke liko vienintelė liepa. Ten kadaise ant vieno hektaro žemės gyveno Baranauskų šeimyna. Tėvai, sūnūs – Boleslovas, Mečislovas, Mamertas ir viena dukra. Visi trys sūnūs dar iki karo baigė aukštuosius mokslus. Vienas mokėsi, kiti du tuo metu bernavo Latvijoje pas ūkininkus ir jam padėjo. Tuomet tas pirmasis leido į mokslus kitus du brolius.
…Kartą, kai mūsų molio lygumų gyventojai neramiai jau laukė ateinančios melioracijos, nuvykęs aplankyti tėvų radau ten tokį pagyvenusį žmogų. Tai buvo Boleslovas Baranauskas, sumanęs po daug metų pabūti savo buvusioje tėviškėje. Jis man papasakojo, kaip 1926 metais, kartu su Antanu Poška, paėmę iš banko paskolą, leido laikraštį „Kalba Lietuvos radijas“.
Antanas Poška, būdamas labai zikeringas (vikrus, sumanus) vaikis, išvyko į Indiją, Himalajus ir dar toliau, palikdamas Boleslovą vieną kapanotis iš skolos, ir leisti laikraštį. Vėliau Antanas Poška tapo žinomu antropologu, keliautoju, kalėjo sovietiniuose lageriuose…
Visas Vytauto ALMANIO straipsnis šeštadienio „Vienybės“ numeryje
Panaudota Giedriaus Baranausko nuotr.