Mokosi  jaustis laiminga

Akmenės mieste gimusi ir augusi, penkis dešimtmečius gyvenanti Aušra daug metų mokosi  jaustis laiminga. Jau 27 metai ji kiekvieną rytą keliasi su viltimi, kad diena nebus sunkesnė už vakarykštę. Eina prausti, maitinti, šukuoti, myluoti iš kūdikio amžiaus neišaugančios dukros. Yra ir skaudžioji  pusė – medicininė dukros priežiūra ir slauga, tuo taip pat rūpinasi mama.

Aušrą (pavardės nerašysime)  gimtajame mieste pažįsta daugelis, žino tragišką  šeimos istoriją, besitęsiančią trečią dešimtmetį. Moterį pažįstantys akmeniškiai liūdnai, kad tokia tragiška lemtis užgulė pečius, bet tuo pačiu pagarbiai  atsiliepia apie neįgalią dukrą kantriai ir su meile  slaugančią Aušrą.  Po dienos darbų, nė karto per visus dukros slaugos metus atostogų neturėjusios moters gyvenimas pripildytas dar dviejų vaikų  kasdienybe. Vyriausioji dukra gyvena Mažeikiuose, yra policijos pareigūnė, o jauniausias sūnus Šiaulių medicinos mokyklos studentas.  Aušra, kai tik turi laisvo laiko, skaito. Knygos užpildo kasdienybę ir bemieges naktis. Ir dar – Aušra labai pasigenda tarnauti į kitą parapiją perkelto klebono kunigo E. Zulco. „Kai man reikėdavo pastiprinimo, kai dvejodavau, eidavau pas kleboną. Iš jo gavau tiek stiprybės ir palaikymo, kad dar ir su kitais, paguodos prašančiais žmonėmis pasidalinau“, – sakė Aušra.

Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, kovo 23 d. VIENYBĖJE.