Naujajai Akmenei – 70. Kuria šlovę miestui

Tauta arba valstybė gali turėti didžiausių turtų, gražiausių vietų, milžinišką kultūros ir meno paveldą, tačiau didžiausia brangenybė visuomet buvo ir lieka žmonės. Nes jie tausoja ir protingai naudoja savo krašto gelmių turtus ir vandens ar vėjo energiją. Nes jie pagal savo galias ir talentus kuria meno ir mokslo potencialą. Šie dėsningumai tinka ir mažesnėms teritorijoms – taip pat ir rajonams, miestams. Taip pat ir Naujajai Akmenei. Nes viskas, kas mieste sukurta, kas jį puošia ir garsina, sukurta žmonių rankomis ir išmintimi.

Kadangi Naujoji Akmenė nuo 1965 metų yra rajono centras, natūralu, kad čia ir gausiausias darbais ir kūryba miestą garsinančių asmenybių būrys. Pelnytai rajono Garbės piliečio vardas buvo suteiktas beveik tris dešimtmečius cemento gamyklai vadovavusiam Leopoldui Petravičiui. Kilęs ne iš čia, o nuo Ukmergės, Naująja Akmene L. Petravičius rūpinosi kaip gimtine. Sovietinės sistemos bei valdžios apdovanojimus ir titulus jis panaudojo įmonės ir miesto gerovei, iš įvairių vietovių atvykusių gyventojų santarvei ir darniam sugyvenimui.

Kaip sveika intriga daugelį metų per Lietuvą sklido žinia apie cemento gamyklos darbininko Antano Čiapo įkurtą privatų botanikos sodelį, kuris griovė mitus, neva Naujoji Akmenė beviltiškai užterštas ir pasmerktas miestas. Nebuvo dienraščio, kuris nebūtų pas Čiapus svečiavęsis.

Rajono ir visos Lietuvos bei pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse darniai grojo ir šoko Naujosios Akmenės muzikantai ir šokėjai, išmokyti Garbės piliečių Jono Gintausko ir Aldonos Pakeltienės. Meno mėgėjų sąjūdis juk radosi ne tuščioje vietoje, tad kaip nepaminėti muziko Stasio Lupeikos, režisierės Stasės Niūniavaitės, vieno iš muzikos mokyklos įkūrėjų – muzikanto, kompozitoriaus, dailininko, poeto, pirmos privačios meno galerijos Vilniuje įkūrėjo Stasio Juškaus?

Daugiau Leopoldo Rozgos rašinyje trečiadienio, rugpjūčio 7 d. VIENYBĖJE.