Netikėtas ir jaudinantis istorijos tęsinys

1.„Esu jo dukra“

Netrukus sukaks metai, kai parašiau keletą straipsnių apie ypatingo talento, abstrakčios tapybos mūsų krašte pradininko, gyvenusio Naujojoje Akmenėje, Viktoro Jaco padūkusį gyvenimą. Straipsniuose „Dailininkas pravarde Abstraktas“ pamėginau į vieną paveikslą suklijuoti išbarstytus faktus apie jo vaikystę, jaunystės klaidas, talento žybsnius ir unikalią tapybą, taip pat jį pažinojusių žmonių prisiminimus. V. Jacas mirė prieš du dešimtmečius. Buvo tris kartus susituokęs, visose santuokose susilaukė vaikų: turėjo dukrą ir du sūnus.

Baigiantis rugsėjui, gavau rusų kalba parašytą elektroninį laišką. Tai buvo Sigitos Jacaitės, Viktoro Jaco ir pirmosios jo žmonos Danutės, Sigitos Cibulskaja laiškas: „Niekada nesijaučiau ruse, Lietuva mane žavi, nors lietuviškai nebemoku.   Perskaičiusi straipsnius, lipdau save iš naujo,“- rašė man Sigita.

Roma JONIKIENĖ jaudinančią vienos šeimos istoriją aprašo lapkričio 25 d. „Vienybėje“. Jos tapybos darbai byloja apie iš tėvo paveldėtą meninę gyslelę.