Papilėniškio padėka Daukantui
Įsibėgėja renginiai, skirti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams, kuriuos yra paskelbęs Seimas. Simboliška, kad į tų renginių pynę pateko ir Akmenės kraštas, o tiksliau Papilė. Jau anksčiau buvo žinomas iš Papilės kilusio tarpukario Lietuvos teisininko ir veiklaus žurnalisto Giršo Rutenbergo vardas. Deja, Lietuvos žurnalistikos enciklopedijoje apie mūsų kraštietį tik kelios eilutės: kad gimė 1901 m. Papilėje, o žuvo Dachau konclageryje matyt po 1941 metų.
Dar buvo žinoma, jog nepriklausomybės metais G. Rutenbergas bendradarbiavo mūsų kraštiečio Mykolo Biržiškos leistuose laikraščiuose, po 1920 metų jo straipsnius skelbė didžiausi ano meto Lietuvos laikraščiai „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, Vokietijos, Šveicarijos laikraščiai. Skelbiama, jog po 1935 metų mūsų kraštietis dirbo žurnalo „Karys“ redakcijoje užsienio politikos skyriaus vedėju, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos juriskonsultas.
Manytina, jog Pirmojo pasaulinio karo metais Rutenbergų šeima buvo pasitraukusi į Rusiją, G. Rutenbergas Petrograde baigė gimnaziją, studijavo politikos ir teisės mokslus Vokietijos bei Šveicarijos universitetuose. Matyt, kad ten, būdamas dar labai jaunas, parengė ir apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Jo, kaip žurnalisto, brandą liudija 1922 m. Kaune išleista knygutė „Simanas Daukantas – lietuvių atgimimo pranašas“. Tai buvo vienas pirmųjų Lietuvoje Daukanto veiklos ir paveldo nagrinėjimų, knygutei įvadą parengė profesorius Mykolas Biržiška. Deja, tai buvo beveik viskas, ką apie Giršą Rutenbergą žinojome.
Malonus atsitiktinumas, kad Papilės mokytojas kraštotyrininkas Steponas Adomavičius Daukanto atminimo muziejaus fonde rado pluoštelį dokumentų, regis, į Papilę keliavusių per Pietų Afriką bei Australiją. Juos 2006 m. padovanojo muziejuje apsilankiusi ir tuometinės jo vadovės D. Veisienės svetingai sutikta Rutenbergų giminaitė Širli Arnold.
Bene svarbiausia aptiktuose dokumentuose – paties Giršo Rutenbergo portretas. Apie 1935 metus nufotografuotas motinos Chanos Rutenberg kapas leidžia manyti, jog po Pirmojo pasaulinio karo Rutenbergų šeima grįžo į Lietuvą, čia rado sugriautus erdvius namus, buvusius prie aikštės miestelio centre. Karo išvakarėse prie namo nufotografuota visą giminė, 23 asmenys.
Taip ir susiklostė, kad vienas pirmųjų Lietuvoje Daukanto paveldą ėmė propaguoti žydas Giršas Rutenbergas, o dabar proga pagerbti ir jo paties atminimą.
Leopoldo ROZGOS publikacija šeštadienio, kovo 7-osios, VIENYBĖJE.