Pasisvečiavimai arba apie bičiulystę
Salomėja Nėris 120-ųjų gimimo metų rudenį gan garsiai išlydima į pensiją: atleidžiama iš vardinių gatvių, mokyklų, klibinami jai skirti paminklai vis primenant klaidą dėl parvežtos saulės. Galinga moteris, jei viena tiek nusidėdama dar ir būrį vyrų pridengė, kad jiems mažiau kliūtų. Tad ir jubiliejinės sukakties proga vengta suteikti pastogę poezijos paskaitymui. Bet nevengta pasisakyti, įvertinti, teisti, bet ir tai praeis, versis prabangioji ar net būtinoji pauzė skaityti, įsiskaityti – po teksto atverties dar ir pokalbiui be senaties.
Akmenėje toks renginys, inicijuotas dabar Vilkaviškyje gyvenančių poečių, buvusių akmeniškių Jovitos Butnoriūtės-Grakavinienės ir Vilijos Tamašauskaitės-Žalienės, įvyko spalio 19 dieną kultūros namuose. Iš trečio pasiklausimo susitikimui rastoje vietoje. Po tuo pačiu kultūros namų stogu ir Onos Šimaitės vardo biblioteka. Jos abi Kaune susitiko gal tik 1925 metais ir susidraugavo. Dešimt metų vyresnė Ona Šimaitė 1924 metais įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti humanitarinių dalykų, kur jau mokėsi ir pirmąją knygą spaudai rengė Salomėja Nėris. Pirmasis paliudijimas apie penkiolika bičiulystės metų iš tremtinio Viktoro Aleknos sudaryto ,,Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraščio“: ,,Tos mergelės aš nepažįstu, nors jinai mūsų bendrabuty gyvena; ją tik kai kada virtuvėj tenka matyti…
Rita RINGIENĖ
Visas rašinys lapkričio 22 d. numeryje
Nuotrauka interneto