Pataria žolininkė, kurią pažįstame

Jadvyga Balvočiūtė: nesaugodami prarandame vaistus nuo vėžio ir kitų ligų. Prie Virvytės upės Žemaitijoje gyvenanti ir ekologinį vaistažolių ūkį įkūrusi žinoma vaistininkė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė mato, kaip keičiantis žmonių gyvenimo būdui sparčiai nyksta mūsų gamtos „vaistinės“ – natūralios pievos, miškai, laukai. Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė – gerai žinoma mūsų krašte. Kol Viekšniai nebuvo atskirti nuo Akmenės rajono, ją žmonės rinko į rajono tarybą. „Labai išgyvenau, kai pamačiau, kad pievas aria. Tai buvo tikrai keista, kaip mūsų gamtosauga tai leidžia,“ – pasakoja prie Virvytės užaugusi Jadvyga Balvočiūtė.

Pastaruosius dvidešimt metų natūralių pievų plotai Lietuvoje susitraukė beveik trečdaliu. Jie prarandami dėl apleidimo arba sunaikinami suariant ir užsėjant žemės ūkio kultūromis. Nemažai yra ir žmogaus pakeistų kultūrinių pievų, kuriose dirbtinai įsėjami maistingi vienos rūšies varpiniai ar ankštiniai augalai, skirti pašarui. Tai neišvengiamai paliečia ir ten augančias augalų rūšis.

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė jau daugelį metų daro įvairių žolių mišinius pagal žmogaus negalavimus, parenka augalus, kurie padeda ir esant vėžinių susirgimų atvejams. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie mūsų sveikatai ypač naudingi augalai po truputį arba sparčiai nyksta, jų rasti tampa vis sunkiau. Be to, ne visi jų lengvai leidžiasi perkeliami į vaistažolių ūkius auginimui.

Interviu su žolininke- antradienio laikraštyje.