PAUKŠČIUS KVIESKIM Į LESYKLĄ!
Ant rudens ir žiemos ribos svarbiu, nors ir visai nedideliu, visiems pagal jėgas darbu tampa lesyklos įrengimas. Daugelyje sodybų, kiemų to net nereikia daryti, nes lesyklos čia stovėjo per vasarą, yra stacionarios. Kitur jos iškeliamos lapkritį. Dabar lieka pats paprasčiausias rūpestis – nepertraukiamas lesalo tiekimas.
Lesykla – ne toks senas mūsų krašto reiškinys. Dar 20 amžiaus pradžioje profesorius Tadas Ivanauskas rašė apie kitų kraštų (pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų) patirtis globojant paukščius ir skatino tą daryti pas mus. Žinoma, kaime paukščiams lesalo rasdavosi nevalingai – pribirdavo, tekdavo nuo gyvulių. Kiti avižų pėdą pritvirtindavo ant tvoros ar į sniegą įsmeigtos karties ir taip palesindavo žiemojančius sparnuočius. Tikrasis lesyklų „vajus“ radosi vėliau. Dabar jis vėl atgimsta, vis mažiau rasi sodybų, kiemų, kur paukščiai neglobojami.
Kokia turi būti lesykla? Jai ypatingo standarto nėra – tai gali būti paprasta lentutė su stogeliu ir su kraštais, kad vėjas lesalo nuo jos nenupūstų. Kai kas lesyklą padaro iš plastikinio butelio ar kokio nors rakando – tai atrodo nebūtinai gražiai, bet paukščiams tinka. Tiesa, kaimo sodyboje ar savo sode paukščius lesinti galima ant žemės, nuvalius atvirą plotą. Tokia maitinimo aikštelė reikalauja daugiau priežiūros, ją reikia dažniau valyti nuo sniego. Bet aikštelėse būna daug didesnė paukščių įvairovė, jose vienu metu gali maitintis didesnis jų skaičius.
Ką berti į lesyklą? Žinoma, pats geriausias žiemos lesalas – saulėgrąžos. Ūkininkams tai iš savo aruodo imamas išteklius, kitiems – įsigyjamas. Kai kurie paukščiai mielai lesa kruopas, įvairių sėklų (bet ne grūdų) mišinį. Tinkama taukinė, nesūdyti lašiniai ar prekybos centruose įsigyjami riebaliniai lesalo rutuliai.
Būtina žinoti, kuo paukščių lesinti negalima. Tai mūsų maisto atliekos – jose būna druskos, prieskonių, saldėsių, taigi – paukščiams pavojingų medžiagų. Antra vertus, negi mes esame tokie nedraugiški gamtai, kad siūlome tai, kas atliko nuo pietų stalo? Paukščiams negalima duoti juodos duonos, nepageidaujamas batonas, atogrąžų vaisiai, rauginti, marinuoti maisto produktai.
Ko laukti lesykloje, ko tikėtis? Jei lesykla „veikia“ nuo rudens (bent jau nuo lapkričio pradžios), dabar joje turėtų lankytis mažiausiai 4-5 rūšių paukščiai. Tinkamose vietose esančias lesyklas žiemą gali lankyti iki 20 rūšių sarnuočiai. Kad jie čia jaustųsi saugiau, reikia prisiminti paprastą taisyklę: gamtoje nebūna išeiginių dienų, atostogų, todėl lesalas turi būti pilamas kiekvieną rytą, o šaltomis dienomis – vos lesyklai ištuštėjus. Gražu, kai lesyklos priežiūros imasi senjorai – jie tokiu rūpesčiu užpildo savo laiką. Be to, arti lango esanti lesykla tampa savotišku „paukščių televizoriumi“, kurį žiūrėti labai gera.
Paukščių lesinimas ir lesykla – lyg nerašytas mūsų pasižadėjimas jiems, kurio pažeisti ar sulaužyti neturime teisės. Nes mūsų klaidos gali kainuoti paukščių gyvybes. Tą prisiminti turime tada, kai paukščius pradedame lesinti.
Selemonas Paltanavičius
Autoriaus nuotraukos