Prekyba žmonėmis. Tikros istorijos

Viešosios įstaigos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro lektoriai savanoriai keliauja po Lietuvą ir kalbasi su mumis, ypač su jaunuoliais gimnazijose,  apie kraupią realybę. Kalbasi apie tai, kaip netapti vergu kompiuterizuotoje visuomenėje, kaip nepakliūti į seksualinio išnaudojimo spąstus, kaip nebūti parduotam organų donorystės mafijai… Primena vaizdus iš kino filmų, deja, tai tikrovė.  Didelė bėda – sulaukti pagalbos  labai dažnai neįmanoma.

Jei pats niekada nesusidūrei su išnaudojimo nelaime, sunkiai įsivaizduoji, kaip tokie dalykai įmanomi Europos Sąjungos  teisinėse valstybėse. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina MIŠINIENĖ jau seniai neįrodinėja tiesų, kokius kryžiaus kelius nueina, kad padėtų aukoms. Ji sako: „Padėkite mums padėti“, nes ne visada pavyksta gauti informacijos apie aukas, o įkalbėti liudyti prieš prievartautojus, smurtautojus, žmonių grobikus – labai sunkus ir ilgas darbas.  Apie organizaciją žinojau, tačiau pasikalbėti su jos vadove ir savanoriais  nebuvo progos. Pasikalbėjus – liko įspūdis, kad jų darbas niekada nesibaigs. Koks bus rezultatas, priklauso tik nuo mūsų visų ir nuo valdžios savivaldybėse. Mes esame akys ir ausys matančios ir girdinčios, kas blogo vyksta aplinkui. Savivaldybės gali prisidėti finansuodamos specialistų etatus.

Kristina Mišinienė veikloje jau aštuoniolika metų, šalyje suburti šeši skyriai, deja, Akmenės rajonas tolokai nuo centro Šiauliuose, o galėtų turėti ir savų specialistų. Mūsų rajonas nėra išimtis – čia vyksta tie patys baisūs nusikaltimai, kaip ir šalyje. Ir provincijose jie kur kas dažnesni.

Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio, lapkričio 30 d., VIENYBĖJE.