
Viekšnių gimnazijai – 100!
Praėjusį penktadienį paminėtas Viekšnių gimnazijos 100-metis. Šv. Mišiomis Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prasidėjusi jubiliejinė šventė tęsėsi gimnazijoje. Koncertą-prisiminimą gausiai susirinkusiems buvusiems ir esamiems mokiniams ir mokytojams, darbuotojams ir svečiams surengė gimnazijos bendruomenė ir buvę mokiniai, žengiantys profesionalaus menininko keliu ir jau populiarūs atlikėjai.
Liko neišsakytų minčių
Niekieno neragintas lapkričio 22 d. dalyvavau Viekšnių gimnazijos 100-mečio minėjime. Apie šį gražų jubiliejų plačiau nebuvo skelbta.
– Šiandien man liūdna, – pasakiau pradėdamas trumputę sveikinimo kalbą. – Liūdna, nes garsioji jubiliatė dama – Viekšnių gimnazija – pažymi šimtmetį, o aš ją sveikinu, regis, paskutinį kartą, kadangi pats esu tik penkiolika metų jaunesnis. Palinkėjau sėkmės mokyklai, kurią su vienuoliktąja abiturientų laida baigiau 1954 metais. Palinkėjau veržliam pedagogų kolektyvui, jo vadovams, šauniai šiandieninei moksleivijai siekti mokslo aukštumų, išsiugdyti patriotinius jausmus Tėvynei Lietuvai.
O ko nepasakiau? Nepasakiau, kad iki pat šiandien dar labai gerai prisimenu mano mokytojus ir klasės draugus, esu dėkingas, jog iš vidurinės mokyklos išėjau ne mažaraštis, nes buvo puikūs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Visus arba absoliučią daugumą prisimenu kaip įdomias, bet reiklias asmenybes. Mano pirmajai mokytojai Eufemijai Vėlavičienei esu išsakęs daug padėkos žodžių ir gyvai, ir atsisveikinant prie jos kapo, bet visada mintyse tebenešioju jos šviesų atminimą. Pokario metų mokyklos direktorius ir lietuvių kalbos mokytojas Domininkas Vaičius.
Apolinaro Juodpusio įspūdžiai šeštadienio, lapkričio 30 d., VIENYBĖJE.