Prisiminsiu ir paminėsiu linksmai

Manau, kad iš kelių kartų giminės ateina gebėjimas linksmumo bei paguodos rasti pačiuose liūdniausiuose įvykiuose. Tėvo šeimoje visada taip buvo: kai baigėsi didelių vestuvių laikai ir į puotas kvietė tik pačius artimiausius, plačioji giminė ir be kvietimo susirinkdavo į laidotuves. Daugelis senosios kartos giminių gyveno kaime, šalia namelio ganykla, ir ji pilna automobilių… Vieni iš kitų juokdavomės, kad panašu į mafijos suvažiavimą. Į senosios kartos artimiausių žmonių palydėtuves suvažiuodavom būriais. Tuomet daug kalbėdavomės, pasakodavome apie gyvenimus, vaikus, darbą, padainuodavom, paverkdavom prisiminę išlydimojo gyvenimą. Dažniausi prisiminimai būdavo mūsų nedarbiai susiję su mirusiuoju: ką tokio iškrėtėme, kaip mums buvo atlyginta. Susiėjimas buvo labai svarbus gyviesiems.

Linksmi ir malonūs prisiminimai apie išėjusiuosius mane veikia raminančiai, noriu tikėti, kad ir kitiems tai malonu. Liūdną žinią apie Petro Venckaus mirtį prigesino gražūs atsiminimai iš mudviejų pokalbių, pajuokavimai, liežuvio zulinimo pratimai, kai vienas kitą apipildavome komplimentais. Tik vargiai abu tuo tikėjome, nes nuolat juokavome. Išėjo  mano sielos žmogus. Papasakosiu mūsų juokelius, kurių neišdavėme kitiems. Taip paminėsiu Petrą jo kelionėje į amžinybę. Prieš dešimtmetį, kai D. Grybauskaitė buvo išrinkta Prezidente, Kultūros centre vyko šventė. Petrą pamačiau antrojo aukšto vestibiulyje apsuptą minios žmonių. Jis artistiškai į mane pasisuko ir garsiai, labai džiugiai prakalbo: “Romute, sveikinu. Kaip gerai, kad tavo pusseserę Dalytę išrinko Prezidente!“  Ir matau, kaip merkia man akį, žodžiu, pritark man. Mano mergautinė ir Prezidentės pavardės vienodos. Man teliko paklusti žaidimui ir linkčioti galvą.  Nemeluosiu, daugelio stovėjusių ir pro šalį ėjusių žmonių žvilgsniai apglėbė mudu, kai kas prisislinko arčiau, kad sužinotų, kas gi giminė Prezidentei. Petras „prisiminimais“ dalijosi toliau: „Gerai prisimenu, kaip Dalytė pas tave atvažiavusi čia į šokius ateidavo.“ Pritariau ir tokiai naujienai. Na, kas supratote, kad Prezidentė mano pusseserė, nuvilsiu – mūsų tik pavardės tos pačios. Nors… ir aš kaip Petras pašmaikštausiu, kas žino, jei giminės medį sudarytų, gal kokie siūlai nusitiestų.

Daugiau Roma JONIKIENĖ šeštadienio rugsėjo 7 d.,  „VIENYBĖJE“.