Publicistika

Laiko alternatyvos

Nepajusime, kaip Naujųjų metų gūsis pagaus į savo sūkurį ir nešis. Laiką skirstome į būsimąjį ir prabėgusį. Paprastai žmogus renkasi būsimąjį. Kol laukiame ateinančio laiko, šiek tiek paniekintas išeina dabartinis laikas. . Prabėgusio laiko nuolat ilgimasi. Ir laikraščio likimas kartais dalijamas tarp būtojo ir dabartinio laiko. Neseniai gyventojai paklausė, kaip yra su UAB „Akmenės būstas“ finansų maišalyne, kurios kraštelį praskleidė „Vienybė“. Pasigirdo atsakymas: „Neteisybė.“ Palydėjo ir dar svaresnis atsakymas: „Tarybiniais metais toks rašinys iš viso nebūtų pasirodęs…“ Patikinu: būtų išėjęs, tiesa, greičiausiai, po to, kai partijos biuras tokios įstaigos vadovui į dokumentus būtų įrėžęs griežtą papeikimą ir atėmęs  pareigų krėslą. Sovietmečiu neklystanti partija bandė glaistyti vieno ar kito atvejo aštrius kampus. Kartą pirmasis sekretorius pareikalavo perskaityti būsimą straipsnį. Tuomet redaktoriumi dirbęs A. Strakšys sekretoriui nunešė visą segtuvą su redakcijos parengtomis publikacijomis: „Kai perskaitysite ir suredaguosite, kai išimsite, ko negalima dėti, tada „Vienybę“ ir išleisime…“ Sekretorius pasijuto kaip ant karštos keptuvės. Siunčia prie kabineto durų dirbančią mergaičiukę. Redaktorius segtuvo nepriima: „Sekretorius paėmė, tegul sekretorius ir sugrąžina…“

.. Belieka atsidūsti: nepaprastai greitai prabėgo 2017-ieji. Daug ko nespėjome. Daug sprendimų atidėjome. Ar 2017-ųjų laikas buvo mūsų geriausias? Ar jo nepaniekinome? Ar suspėjome įvertinti? Dar sau neatsakėme, o jau atidarome duris 2018-iesiems. Tebūna jie mūsų atrama, mūsų džiaugsmas, mūsų geriausias laikas…

Julija SEJAVIČIENĖ publicistinėmis mintimis dalijasi gruodžio 30 d. „Vienybėje“