Reformos skatino permainas žemės ūkyje (12)

Žemės ūkio aprūpinimo savarankiška sistema „Žemtiekimas“ respublikoje buvo kuriama nuo 1958 metų, o rajonuose atsirado prekybos tiekimo kontoros. 1965 metais tokios kontoros pagrindu ir buvo sukurtas „Lietžemūktechnika“ Akmenės rajoninis gamybinis susivienijimas. Jame prie tiekimo tarnybos suburtas statybos montavimo baras su elektrikų ir šaltkalvių brigadomis, kurioms vadovavo tiesiogiai valdytojui pavaldūs vyriausieji meistrai. Įvestas vyriausiojo inžinieriaus statybos montavimo darbams etatas, kurį užėmė Algimantas Kulvinskis. Vėliau jis tapo viso susivienijimo vyr. inžinieriumi,  o statybos montavimo darbams pradėjo vadovauti Edmundas Vilimas, iki tol dirbęs elektrikų vyriausiuoju meistru.

Išaugus darbų apimtims, statybos montavimo baras iš pradžių tapo rajoninio susivienijimo tarnyba, o nuo 1978 metų kovo mėnesio – susivienijimo kilnojamoji mechanizuota kolona (KMK) su atskiru buhalteriniu balansu, bet rajoninio susivienijimo sudėtyje.

Kai prasidėjo vadinamoji Gorbačiovo „perestroika“, buvo leidžiama kurti ūkiskaitines įmones. Valdytojas B. Raudonikis visada skatino naujoves, todėl pasiūlė KMK vadovui  E. Vilimui tapti tokia. Atsiradus valstybiniam agropramoniniam komitetui, žemdirbių aprūpinimo sistema neteko savarankiškumo. Susivienijimai tapo rajonų agropromų remonto ir techninio aptarnavimo įmonėmis (RTAĮ). KMK, būdama ūkiskaitinė įmonė, pakeitė pavadinimą į „Montuotojas“ ir liko veikli.

Nuo 1988 metų iki įmonės privatizavimo (1992 m.) viršininku dirbęs A. Kulvinskis prisimena, kad sukūrus agropramoninį komitetą, žemės ūkis nebeteko centralizuoto aprūpinimo. Akmenės RTAĮ tiekimo tarnyba dar išgalėjo „Montuotoją“ aprūpinti įrengimais ir remontinėmis medžiagomis, nors patirdavo tiekimo vėlavimus. Bėda buvo ir ta, kad ne visi šalies rajoniniai susivienijimai teikė savo rajono ūkiams reikalingas paslaugas, rūpinosi bazės plėtimu (mes irgi dirbome kaimyniniuose rajonuose)…

Stasys BERŽINIS

Viso tęsinio darykitės birželio 20 d. numeryje

Nuotraukose:

  1. Pirmas iš dešinės KMK viršininkas Edmundas Vilimas, antras – vyr. inžinierius Leonas Jonuškis, trečias – susivienijimo profsąjungos pirmininkas Jonas Duoba.
  2. Gyvulininkystės fermų techninio aptarnavimo stoties darbuotojos. 1976 metai.
  3. Veterinarijos gydytojas apmoko karvių melžėjas ir melžimo agregatų prižiūrėtojus.
  4. Įrangos techninės priežiūros brigados vadovas Vidmantas Vaičkus.
  5. GFTAS vedėjas Vladas Pranys ir stoties darbuotoja Janina Šetlerienė.
  6. KMK gamybinės bazės pastatas su administraciniu priestatu; dešiniau – tiekimo tarnybos pagrindinis sandėlis.