Šapnagiai ant amžių vieškelio

Pasaulinės audros neaplenkė

Nors ir nuošaliai nuo judriųjų kelių ir didelių miestų būdami, Šapnagiai neišvengė epochos vėtrų ir skriaudų, kurias reikėtų žinoti ir tiems, kurie čia gyvens po daugelio metų.

Nebuvo čia priešvalstybinių grupuočių, nebuvo Lietuvos įstatymus pažeidinėjančių asmenų. Tačiau viską sujaukė sovietinė okupacija ir karas. 1941 metų birželio 14 d. buvo suimtas iš Šapnagių kilęs kapitonas Pranas Adomaitis. Jau atsidūrusį Norilsko lageriuose, jį nuteisė dešimčiai metų, paskui dar buvo penkmetis tremties. Sugrįžusi okupacinė valdžia 1948 m. ištrėmė jo brolį Antaną Adomaitį. Matyt, dar negavę žinios apie prasidėjusį Vokietijos karą su Sovietų sąjunga, Šapnagių jaunuoliai birželio 22-osios vakarą linksminosi gegužinėje. O pirmadienio rytą ginkluoti sovietiniai kolaborantai suėmė ir Žagarėje nužudė šapnagiškius Juozą Racevičių ir Buivydą. Nužudytuosius pašarvojo toje pačioje F. Jaudžemio daržinėje, kurioje neseniai linksmintasi.

Pasak čia jau paminėto S. Kigaus, Juozas Racevičius gyveno pasiturimai, rūpestingai tvarkė ūkį, turėjo gerą trobą, sodyboje buvo klėtis, tvartas, geromis lentomis apkalta daržinė. Matyt, vienintelė J. Racevičiaus kaltė buvo dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje.

Šapnagiuose nebuvo stambių dvarų, jau 1940 metų vasarą visų ūkininkų žemės buvo apkarpytos, atimta kas viršijo 30 hektarų. Bet po karo, rengiantis steigti kolūkius, reikėjo sunaikinti geriausius ūkininkus. Suėmimai bei areštai dažnai užgriūdavo ir be regimos priežasties. Antai 1947 m. kūčių dieną į tolimą Tomsko sritį ištremta Emilija Bambalienė su 2 vaikais ir 87 metų amžiaus motina. 1949 metų kovą ištremta 7 asmenų Jaudžemių šeima. Edvardas Jaudžemis mirė tais pačiais 1949 metais, jo motina, 89 metų senolė, sako, tais pat metais nusižudė nepakėlusi pažeminimų ir skriaudų.

Reikia paminėti paslaptį, kurios daugelį metų nežinojo ir dauguma Šapnagių kaimo gyventojų. Čia daugelį metų nuo sovietinės valdžios persekiojimų pramanyta pavarde gyveno buvusio nepriklausomos Lietuvos karinio veikėjo, krašto apsaugos ministro generolo S. Raštikio dukra Laimutė.

Iš Kauno anuomet ji buvo slapta išvežta į Karpėnų kaimą, tačiau ten prasidėjus didelėms statyboms ir užplūdus daugybei žmonių, mergina buvo įkurdinta pas Šapnagių kaimo gyventoją Juozą Jašmantą. Tik po daugelio metų, atslūgus sovietinės valdžios represijoms, generolo dukra galėjo susitikti su giminėmis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, rūpinosi tėvo palaikų pergabenimu į jo taip mylėtą Lietuvą.

Iki 1959 m. Šapnagiai, kaip ir visa buvusio Kruopių valsčiaus teritorija, priklausė tuometiniam Žagarės  rajonui. Regis, kad 1949 metais čia buvo įsteigtas kolūkis „Naujoji vaga“, vėliau sujungtas su „Švyturio“ kolūkiu. Galima teigti, jog socialistinės ūkio sistemos dešimtmečiais Šapnagiams santykinai pasisekė, nes čia nuo 1959 metų buvo suplanuota ir statoma Pakalniškių tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

Šapnagių kaimo istorijos tęsinys   Leopoldas ROZGOS rašinyje rugsėjo 15 d., šeštadienio „Vienybėje“.

 

Koncertas pasitinkant 1950 metus