Senų nuotraukų sakmės. Ten, kur Venta…
Nuo senų senovės žmonių širdis kutena romantika. Daugelis Lietuvos upių apdainuotos ir poetų aprašytos. Bet kūrybai ir fantazijai ribų nėra. Kad gimtų skambūs posmai, nebūtina rymoti ant upės kranto. Regis, kad skambų ir smagų romansą apie Ventą ir jos žaliuosius krantus, moka visi, ir ne tik Viekšniuose ar Papilėje. Kai baigsis epidemijos, karantinai ir kitokie nesmagumai, smagiai kompanijai susibūrus vėl girdėsime dainą apie žilvitį prie Ventos ir būtinai ten atskubėsiančią pačią gražiausią mergaitę.
Tai dabar dainos kaltininkė Venta nusekusi ir rami net pavasario ar rudens metu, bet senose nuotraukose išlikę jos audringi potvyniai, kuriais Venta gąsdindavo Papilės ir Viekšnių gyventojus, o vasarą upėje pakakdavo erdvės ir plaukymo varžyboms.
Sako, jog daina apie Ventą kartais nuskamba ir Vilniuje, ir Airijoje ar Anglijoje – kur tik yra lietuvių. Tačiau nė interneto erdvėse neradau dainos apie Ventą autorių. O tai paties aukščiausio įvertinimo ženklas – eilėraštis tapo liaudies daina.
Leopoldo Rozgos publikacija šeštadienio, kovo 27 d., VIENYBĖJE.