Šis stalas padengtas lygiai visiems
„Šis stalas padengtas lygiai visiems, šis valgis yra vien tiktai alkaniems:/lygiai blogiems ir geriems, aš turiu jiems visiems pakvietimą. /Aš nei vieno asmens nepaniekinsiu ir nepaliksiu už durų,/ Meilužė, veltėdis, vagis – jie visi yra pakviesti/, Pakviestas storalūpis vergas ir venerikas pakviestas:/ tarp šių ir kitų skirtumo nebus…”
Šis Volto Vitmeno eilėraštis gali atrodyti visai ne į temą šiame priešventiniame gražume. O gal kaip tik apie tai, kas turėtų būti svarbu. Aš skaitau ir skaitau tas eilutes, nes kaskart iškyla vis kitos asociacijos.
…Kalbėjomės apie šventinius papuošimus, blizgučius ir nuotaikas. Vienas pašnekovų ir sako: “Nedera ir netinka tokioje prabanga spindinčioje aikštėje dalinti sriubos dubenėlius vargšams. Akį rėžiantis disonansas: prabanga ir skurdas“. (Čia kalba ėjo apie Maltiečių sriubos akciją). Dar padiskutuota, kokia vieta tinkama dalinti sriubą. Man nebuvo smagu, kad mano pažįstami žmonės taip galvoja. Negi prabanga spindinti aikštė ne visiems? Man atrodė, kad tai pati geriausia vieta, kad besigėrėdami laikinais blizgučiais nepamirštume, kad yra stokojančių mūsų dėmesio ir rūpesčio. Negi apsimesime, kad nėra kitokių…
Kaip išmokti rūpintis vienam kitu, o ne vien kalbėti mokant, kaip gyventi? Misionieriško darbo vadove radau paakinimus, kad parodyti atjautą gali būti taip pat paprasta, kaip ir domėtis kitų žmonių gyvenimu. Tereikia išmokti įdėmiai išklausyti…
Taigi, ramybės mūsų ir jūsų širdims ir protams. Šis stalas padengtas lygiai visiems… Ir visi mes vienodai alkani meilės ir supratimo. Tad nebūkite vieni.
Šviesių, viltingų ir išsipildančių šv. Kalėdų.
Lilijos Smalakienės pasvarstymai šeštadienio, gruodžio 22 d. VIENYBĖJE