Skiepyti ar neskiepyti?

Visais laikais buvo žmonių, nusiteikusių prieš skiepus, vaistus, iš vis prieš  mediciną. Tik kaži kodėl jų nuomonė pasikeisdavo, kai pačius apsėsdavo ligos. Be to, seniau iš skeptikų pasisakymų rečiau „darydavo“ šou pasirodymus. Dabar netgi valdžioje gerai jaučiasi „žiniuoniai“, raginantys nesiskiepyti, nesigydyti. Kas lieka informacijai jautriems, imliems žmonėms? Kankinti save klausimu: skiepyti vaikus ar neskiepyti?

Irena ŠIMKŪNIENĖ, gydytoja pediatrė: „Kadangi mokslas yra visų atradimų pagrindas, o aš mokslu ir jo pažanga tikiu, tad sakau – skiepytis reikia. Neatsakinga ir pavojinga nepasinaudoti tokiu paprastu ir prieinamu mokslo išradimu – skiepu, kad liktum sveikas ir gyvas. Apie būtinybę skiepyti vaikus nė nekalbu. Jau penktas dešimtmetis gydau vaikus, nė karto nebuvo atvejo, kad mirtų ar nepagydomomis  ligomis vaikai susirgtų nuo skiepų. Retą paskiepytą vaiką lydi šalutiniai reiškiniai, kaip paraudimai, temperatūra. Mano pacientų sąraše yra kelios šeimos, atsisakančios skiepyti vaikus, bet kai mažyliai suserga – į gydytoją kreipiasi, vadinasi, medicinos mokslui nėra abejingi. Blogybė – perdėtas komercinių televizijų dėmesys  pseudožinovams.

Daugiau Roma JONIKIENĖ šeštadienio kovo 30 d. VIENYBĖJE