Startas – užsienyje, tąsa – gimtinėje
Kristina BUDRĖ- dar vienas vardas Naujojoje Akmenėje, lepinantis saldumynų mėgėjus. Moteris su šeima grįžusi į gimtinę ėmėsi užsienyje pradėto verslo. Tačiau pavyko ne iškart.
Ramūnas ŽIMANTAS
Desertų gamyba. Kokia buvo pradžia?
Gimusi ir augusi iki aštuoniolikos metų Naujojoje Akmenėje, tada kaip daugelis mūsų, anais laikais išvykau į Jungtinę Karalystę laimės ieškoti. Ten pragyvenau trylika metų. Dirbau. Susilaukus vaikelio, užsimaniau kepti tortus. Buvau namie su mažiuku. Nors laiko ne taip ir daug būdavo, bet vis tiek norėjosi kažką veikti. Taip ir prasidėjo mano kepimai. Esu savamokslė. Tiesiog bandžiau įvairius receptus – kurie netiko pirminiame variante, pasikoregavau pagal save – kaip man skaniau, kaip turėtų patikti. Pati pirmoji užsakovė buvo sesė. Ji ir skatino, ragino, kol pati dvejojau – imtis kepinių ar ne. Jungtinėje Karalystėje kepiau dvejus metus. Klientų turėjau jau nemažai, bet mano vyras norėjo visada gyventi Lietuvoje, tad Jungtinė Karalystė buvo tik stotelė iš kurios grįžom 2022-aisias.
Grįžus susitvarkiau visus reikiamus dokumentus ir pradėjau dirbti čia su tortukais, pradžia pasirodė kitokia, nei Jungtinėje Karalystėje, todėl greičiau nei po metų veiklą uždariau. Tapau sandėlininke. Maniau, kad reikia pamėginti ir kitokius darbus, mėginti gal patiks. Bedirbant mėnesį po mėnesio širdėlė kuždėjo „o gal visgi tortai? Gal pamėgink dar?“ Galiausiai peržiūrėjau receptus, nusprendžiau, ką tiksliai noriu gaminti. Teko iš naujo tvarkyti dokumentus – iš naujo tapau tortų ir desertų kūrėja.
Ar nebuvo baugu užsienyje imtis tokios veiklos – siūlyti savo kurtus gaminius pardavimui?
Žinoma, buvo baisu, bet po truputį, po truputį ir pripranti. Atėjo ramybė, kai aplinkiniai pradėjo girti kepinius ir raginti imtis verslo, susijusio su kepiniais. Tik tada ir susimąsčiau, kad reikia pamėginti, gal gausis kas. Aišku, buvo daug prisvilusių blynų ir nesėkmių…
Visas rašinys apie kepinių karalienę Kristiną sausio 6 dienos numeryje.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo