Suglauskite pirštus semdami patirtį

Įsivaizduokime, kad patirtis yra vanduo. Jei jau galime jos pasisemti, semkime suglaustais pirštais, kad  sklidinas  rieškutes prie burnos prineštume. Įtariu, kad prieš du dešimtmečius valstybinių įstaigų ir ministerijų turistai, patys aktyviausi, kurie važiavo iš vienos valstybės į kitą mokytis, kaip reformuoti švietimą, patirties sėmėsi išskėstais pirštais, tad ši ėmė ir ištekėjo.  Išdraskė specialiąsias mokyklas, ligotus vaikus perkėlė į gimnazijos klases, individualizavo, pritaikė programas, tačiau rezultato siekio matą paliko. Deja miksuota klasė negali pasiekti net vidutinio rezultato. Vėliau, kai vis daugiau išsilavinusių lietuvių  pasklido po Vakarus, išleido vaikus į vakarietiškas mokyklas ir sugrįžę papasakojo, koks išties ten yra švietimas – tuo besidomintiems žmonėms atsivėrė akys. Tačiau ką nors keisti mūsų sumiksuotoje mokslo sistemoje jau buvo vėlu. Tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje, tiek Belgijoje nėra miksuotų klasių. Visi vaikai mokosi suskirstyti pagal intelekto lygį, intelekto koeficientą nustatinėja netgi darželyje. Yra tik kelios integruotos pamokos – sportas, menai, technologijos, vaidybos studija – popamokinis užsiėmimas. Kalbame ne apie specializuotas, su profesiniu mokymumokyklas, apie gimnazijas, licėjus.

Sunku ir nejauku rašyti švietimo temomis, nes kiekviena frazė gali būti diskutuotina, gali žeisti. Bet erzelynė taip nusibodo, kad valdiškus turistus – reformatorius norisi vėl siųsti į Vakarus patirties.  Tik faktais ir pradine patirtimi naudodamasi perpasakosiu Belgijos sistemą, nes šiai dienai apie ją šiek tiek žinau. Pirmas ir svarbiausias dalykas – kiekvienas švietimo sistemoje dirbantis specialistas yra ŽMOGUS.

Romos Jonikienės pasvarstymai šeštadienio, gruodžio 1 d. VIENYBĖJE.