Sugrįžo į gimtinės Everestą

Apkeliavęs įdomiausius kraštus, svajojęs palaikų pelenais pabirti viršum Himalajų kalnų, keliautojas, fotografas, rašytojas Paulius Romualdas Normantas vis dėlto sugrįžo į gimtąjį Papilės kraštą. Papilės piliakalnis tapo jo paskutiniu ir amžinuoju Everestu…

Gimęs 1948 metais Kalniškių kaime, mokytojų šeimoje, Paulius Normantas išėjo į platųjį kelią ir tapo pasaulio žmogumi, tačiau nuolat sugrįždavo į gimtąjį Papilės ir Viekšnių kraštą, pasisemdavo stiprybės. Susidomėjęs kelionėmis, fotografija, jis gyvenimą paskyrė pasauliui pažinti ir įamžinti. Išleido daug fotoalbumų, kalendorių, surengė daug įspūdingų fotografijos parodų, rašė haikus. Mūsų kraštietis dalyvavo ekspedicinėse kelionėse po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Kambodžą, Laosą, Indoneziją, Šri Lanką, Butaną ir kitas įdomiausias pasaulio valstybes.

Jis turėjo Lietuvos ir Vengrijos pilietybes, tad ir jo kūryba įvertinta abiejose šalyse. Vengrijoje, kur jis gyveno, buvo apdovanotas Vengrijos Respublikos Riterio kryžiumi, medaliu „Pro Cultura Hungarica“, Rudolfo Balogho premija, Vengrijos kūrėjų asociacijos, Vengrijos fotografų sąjungos didžiaisiais prizais. Lietuva didįjį menininką pagerbė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu, LATGA-A Aukso žvaigžde, „Žemaičių šlovės žvaigžde“. Turėjo P. Normantas ir dar vieną apdovanojimą – pasaulio žmonių graibstomus ir pripažintus jo išleistus fotoalbumus. Po kūrėjo mirties prabilta apie Pauliaus į mūsų gyvenimo pilkumą atneštą neįprastą Himalajų dvasią ir šviesą. Toji šviesa jį lydėjo paskutinėje kelionėje į amžinuosius namus.

Šių metų sausio 7 dieną Vengrijoje miręs dviejų valstybių pilietybę turėjęs Paulius Normantas palaidotas dviejose valstybėse. Viena urna su palaikų dalimi prigludo Vengrijoje, o kitą dalį kovo 14ąją parvežė į gimtąjį kraštą. Šv. Mišias už jo vėlę aukojo Papilės parapijos klebonas J. Jucys, pamaldose dalyvavo iš Vengrijos, iš Vilniaus, iš Šiaulių, iš Mažeikių ir kitur atskubėję jo artimieji, talento ir asmenybės gerbėjai, mūsų krašto žmonės. Aukštajame Papilės kalnelyje, kur ilsisi istorikas ir švietėjas Simonas Daukantas, amžinosios ramybės atgulė ir Paulius Normantas. Prie kapo duobės apie iškilųjį menininką Paulių Normantą, apie jo didžiulį palikimą pasaulio kultūrai kalbėjo Savivaldybės meras V. Mitrofanovas, istorikė V. Girininkienė, rašytojas V. Rubavičius, taip pat Lietuvos atstovas Vengrijoje S. Povilaitis, jo talento gerbėjai  iš Šiaulių – fotografas R. Dailidė, advokatas J. Nekrašius ir kiti.  Aidėjo Ventos muzikos  mokyklos birbynininkų  atliekamos melodijos.

Kalbėdami P. Normanto atminimui skirtoje popietėje S. Daukanto gimnazijoje, vicemeras A. Nicius ir kiti prisiminė jo viešnages gimtinėje, spontaniškai pateikė siūlymų, kaip įamžinti atminimą – jo vardu pavadinti gimnazijos geografijos kabinetą, jo darbams skirti nišą Akmenės krašto muziejuje. Visi pasiklausė P. Normanto gyvo balso, kurį užrašė žurnalistas V. Ruškys.

Julija SEJAVIČIENĖ

Visas rašinys kovo 18 d. „Vienybėje“