Sveiki sugrįžę
Puiku, kad sugrįžote į gimtuosius namus, kad čia auginate vaikus, lankote tėvus, dirbate ir matote savojo krašto perspektyvą. Šį sakinį sveikinimo atviruke užrašyčiau muzikos pedagogei, chorinio dirigavimo profesionalei Simai SALIAMANAITEI GIRDVAINIENEI ir jos vyrui Ernestui, ir judviejų mažajai dukrelei…
Žinau, kad skaitytojams labai svarbu „kieno gi tas vaikas, apie kurį rašai“, nes kai tokios informacijos nepateikiu, sulaukiu skambučių: kas tėvai? Tokių smalsumo kupinų klausimų paaiškinimas paprastas – mes jaunus žmones pažįstame per jų tėvus. Tad pristatydama Simą Girdvainienę nepamiršiu ir smalsumą skatinančios informacijos. Jaunos moters tėvai Sandra ir Aurelijus Saliamanai – rajone puikiai žinomi kultūros aktyvistai. Mama Sandra Akmenės krašto muziejaus specialistė, o tėtis nepamainomas Akmenės kultūros namų teatro artistas. Jei kas suabejotų nepažįstąs Aurelijaus – nepatikėčiau. Žinant apie tėvų pomėgius, užsiėmimus ir darbą, ko galima tikėtis iš vaikų savaime suprantama. Tad nieko neįprasto, kad Sima pasirinko muzikantės kelią.
Šeima gyveno Naujojoje Akmenėje, kai Sima gimė. Kur kas ilgiau gyveno Alkiškių kaime, kur pasistatė namą, o į gimnaziją Akmenėje mergaitė važiuodavo autobusu. Į Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos konservatoriją mergina išvažiavo paauglystėje, būdama keturiolikos, kartu su kraštiete. Ji ir akmeniškė Janina Gečaitė mokėsi akordeono klasėje, kartu gyveno bendrabutyje. Janina ir dabar sostinėje gyvena, muzikuoja, dirba pedagoge. Savaime norėjosi paklausti Simos, kaip paauglę į Vilnių sutiko išleisti tėvai? „Užsispyriau, kad noriu mokytis konservatorijoje. Tėvai tik perspėjo, kad prie gaunamos laisvės nepamirščiau pridėti didelės atsakomybės. Į muzikavimą linkusiems vaikams taip jau yra – profesinį kelią pradeda anksti,“ – sako Sima. Tą gyvenimo etapą ji įvardija kaip ypatingą. Gyvenimas prasidėdavo 5 valandą ryto, o tik dešimtą vakaro „parslinkdavo“ į bendrabutį. Buvo toks laikas, kai žiūrėdavo ir klausydavosi kiek įmanoma daugiau koncertų, operų, baletų. Tiek kultūrinių „įplaukų“ vargiai būtum gavęs be studijų. Sima sako – Akmenės krašte visko yra buičiai ir kasdienybei, bet labai stinga tikros, aukšto lygio kultūros…
Visas rašinys gegužės 13 d. numeryje
Roma JONIKIENĖ