Talentai ir likimai

Gyvendami Latvijos pašonėje, draugaudami su kaimynų savivaldybėmis, Akmenės krašto gyventojai puikiai suvokia, kaip svarbu vieniems kitus pažinti. Deja, nuo senų senovės valstybės ir net tautos nesugalvojo nieko išmintingesnio, kaip atsiriboti sienomis. Daugelį dešimtmečių Vadaksties upe ėjo riba tarp Rusijos imperijos Kauno ir Kuršo gubernijų. Tarpukario dešimtmečiais abi nepriklausomos valstybės – Lietuva ir Latvija – irgi buvo apsistačiusios pasienio policijos būstinėmis, muitinėmis. Ir dar visai neseniai, vos atkūrusios nepriklausomybę, Baltijos valstybės apsiribojo dryžuotais pasienio stulpais, visagaliais pasijutę pasieniečiai bei muitininkai net grybus atiminėjo iš sieną kertančių Akmenės gyventojų. Deja, iki šiol nesuderinta abiejų valstybių riba jūroje. Ir kaip bepeiktume Europos Sąjungą, reikia dėkoti, kad vadinamąja Šengeno sutartimi tarp valstybių panaikinta sienų kirtimo kontrolė, muitinės.

Yra ir dar viena sfera, nuo seno padedanti įveikti politikos ir ekonomikos skirtumus. Tai abipus valstybių ribos gyvenantys žmonės ir jų likimai. Negalėdami apsigyventi Lietuvoje, daug iš Sibiro tremties grįžusių lietuvių įsikūrė Latvijoje. Latvių ūkis greičiau prisitaikė prie sovietinio režimo, šimtai lietuvių emigravo bėgdami nuo kolūkinio skurdo. Tad nereikia stebėtis, kad jaukiose Priedulos kapinaitėse ant paminklų tiek daug lietuviškų pavardžių. Savo ruožtu Lietuvoje nuo XIX amžiaus gyveno gausi latvių diaspora, Bambaluose, Alkiškiuose, Ramučiuose veikė latviškos mokyklos. Pažvelgę plačiau ir toliau, prisiminsime, jog didysis latvių poetas Janis Rainis nemaža savo gyvenimo metų praleido Lietuvoje. O gabūs ir darbštūs latviai iš nuošalios Mažeikių apskrities smelkėsi į Rygą ir kitus didmiesčius, o ten darbščiausieji ir talentingiausieji pasiekė didelių aukštumų. Pasekime keleto latvių tautybės savo kraštiečių likimus ir nesunkiai įžvelgsime tautų veiksmingą ryšį.

Reinis Bertulis

Atokus mūsų kraštas žymių ir darbščių mokslininkų yra davęs ne tik Lietuvai, bet ir kaimynei Latvijai. Taip galima sakyti apie latvių kalbininką, ilgametį Latvijos universiteto Filologijos fakulteto dekaną, docentą Reinį BERTULĮ, gimusį 1937 m. gegužės 10 d. Pipirių kaime, netoli Kivylių. Nežinia, kuomet tėvai ar tėvų tėvai čia įsikūrė, gal XIX amžiuje ar XX amžiaus pradžioje, kai palatvijo Lietuvos kaimuose energingai augo latvių diasporos. Tačiau Pipirių kaimo vaikams artimiausiuose Kivyliuose buvo tik lietuviška pradinė mokykla, tad galima manyti, jog čia Reinis ir pradėjo kelią į mokslus.

Visas Leopoldo Rozgos rašinys trečiadienio, spalio 23 d., VIENYBĖJE