Tarp laiko paralelių (12). Tarsi ledkalnių susidūrimai

 

Žurnalistikoje ištirpo  50 mano gyvenimo   metų. Pusė iš jų –   sovietmetyje. Kai atsigręžiu atgalios, kiekvieną kartą nusistebiu,  kiek laiko ir energijos privalėjome skirti  kovai su komunistų partijos  nomenklatūrine valdžia, užuot susitelkę kūrybai. Vienvaldė partija  mūsų gyvenimą ir kūrybą spraudė į iškreipto  paklusnumo  rėmus. O žurnalistika veržėsi į laisvę.  Laisvas žodis nešė demokratiją ir gyvenimo pažangą. Aršiausia kova virė auštantį Atgimimo metą…

Atėjo ir išėjo

Redakcijos partinis susirinkimas.  Laukiame  įsitempę, nes mus kuravęs partijos komiteto instruktorius A. Ginčas informavo, kad dalyvaus pirmais sekretorius J. Budrevičius. Ne šiaip sau dalyvaus. Ateis redaktorių L. Rozgą „paauklėti“ už dalyvavimą Atgimimo Sąjūdyje, o  J. Sejavičienę už  kalbą  partiniame plenume. Redaktorius L. Rozga buvo partijos komiteto biuro narys ir tuo pat metu aktyviai  būrė krašto žmonių pažangią mintį Atgimimo Sąjūdyje. Aš  viename  partiniame renginyje išdrįsau  pasakyti:

– Komunistų šeimoje  kažkas negerai – „ėdami“ dorai dirbantys vadovai…

Tuo metu iš įvairių tribūnų  nesiliovė kritika Kivylių kolūkio pirmininkui (dabar jau a.a.) V. Račkauskui,  Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotojai  (dabar jau a.a.) E. Meškienei ir   Naujosios Akmenės miesto  vykdomojo komiteto pirmininkui (dabar jau a.a.)   P. Tiriui. Priminiau, kad ką tik mirusi P. Tiriaus žmona, užuot padėję jam, puolate kiekviename žingsnyje.  Aš nebuvau  partinių  struktūrų nare,  buvau tiesiog žmogus „iš šono“, žurnalistė, bet išdrįsau užsistoti ujamus asmenis. Salė man pritarė plodama, tuometinis prokuroras V. Isajevas  net ranką paspaudė: „Ačiū už apgintą žmoniškumą“.  O  pirmais sekretorius, prarijęs karčią piliulę, pasakė: „Mačiau, mačiau,  kas plojo…“  Dabar jis  susiruošė atsigriebti ir partiniame susirinkime mus „paauklėti“.

Baiminomės pirmojo sekretoriaus nemalonės, tačiau  nusileisti nebuvome susiruošę…

Visas rašinys balandžio 9 d. numeryje

Julija SEJAVIČIENĖ