Tarp svarbiausių svarbiau yra žmogus
Rajonų laikraščiai pastaruoju metu mini savo gyvavimo 70 metų sukaktis. Vieni kiek anksčiau, kiti vėliau. Senesnių ir nėra, nes rajono laikraštis, kaip regioninis periodinis leidinys, Lietuvoje atsirado 1950 m., kai birželio 20 d. buvo pakeistas Lietuvos administracinis suskirstymas ir vietoje 41 apskrities sudaryti 88 rajonai. Taip rašoma žurnalistikos enciklopedijoje.
Šiandien sukanka 70 metų, kai išleistas pirmasis Akmenės rajono laikraščio numeris. Laikas nusinešė užmarštin daugybę įvykių, aprašytų pirmuosiuose numeriuose, nes vienus keitė kiti, svarbesni, reikšmingesni. Kai kurie pakeitė ne tik žmonių gyvenimą, bet ir šalies likimą. Vartydamas bet kurių metų laikraščio puslapius, dažniausiai ieškai žmonių, pasakojimų apie jų gyvenimą, nuotraukų. Atsiverčiu prieš 50 metų išleistą “Vienybės” vasario 16-osios dienos numerį ir su įdomumu perskaitau pasakojimą apie Naujojoje Akmenėje gyvenantį sodininką mėgėją Joną Kazlauską, svajojantį žaliuoju rūbu papuošti naują miestą… Akis užkliūva už nuotraukos, o po ja parašas -aštuntokė Arnolda Vaičekauskaitė – aktyviausia keramikos būrelio narė… Straipsnis apie Viekšnių pionierius. Randu ir savo, Ventos vidurinės mokyklos vienuoliktokės, žinutę apie susitikimą su studentais. Nukratai socialistinio lenktyniavimo lozungus ir lieka tikroji krašto ir žmonių istorija. Toks buvo laikas.
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija dabar vienija 32 leidinius.
Apie kokius skaičius bekalbėtume, laikraštis pirmiausia yra žmonės. Žmonės, kurie daro laikraštį. Žmonės, apie kuriuos rašoma. Žmonės, kuriems skiriamas leidinys. Ir net laikraščio sukaktis yra apie žmones. Įvairiausių sukakčių minėjimų būta. Su apdovanojimais ir be, su bičiulių susitikimais ir net rimtomis konferencijomis.
Šiemet oficialių minėjimų nebus. Tačiau sugalvojome kitaip susitikti. Buvusius kolegas pakvietėme į susitikimą „Vienybės“ puslapiuose. Tokio susitikimo privalumas – skaitydami laikraštį jame dalyvauja visi mūsų bičiuliai. “Vienybė” -daugelio mūsų gyvenimo dalis.
Tam ir skirtas trečiadienio, vasario 17 d., „Vienybės“ numeris. Kolegos dalinasi prisiminimais, skirtingomis patirtimis ir išgyvenimais.
Kas liko tarp eilučių
Septyniasdešimt – žmogui solidus amžius, kai kuriose valstybėse, sako, tokio amžiaus ir nuo viruso nebeskiepys. Laikraščiui skiepų nereikia. „Vienybė“ visus savo gyvenimo dešimtmečius gyveno kartu su atokaus Akmenės rajono žmonėmis, gyveno jų džiaugsmais bei rūpesčiais. Buvę redaktoriai R. Černa, V. Vizgirda, A. Strakšys pakėlė laikraštį į aukštą lygmenį – ir temų, ir žanrų įvairove, ir kalbos kultūra. Mums, po jų likusiems, liko ne tiek garbės, kiek atsakomybės tą lygmenį išlaikyti. Regis, pasisekė, Lietuvos spaudos metraščiuose dažnai minimos „Vienybės“ publikacijos. Kas ateityje rašys mokslinius darbus apie šį kraštą, septyniasdešimtyje metinių „Vienybės“ komplektų ras daug istorijos, etnografijos, kultūros ir meno raidos duomenų, ūkio kaitos faktų. Visi tie straipsniai, reportažai perėję per laikraščio rengėjų ir leidėjų jausmus ir širdis. Nebedirbdamas redakcijoje, didžiuojuosi šiandien joje tebedirbančių ar jau senjorais tapusių kolegų Lilijos, Romualdos, Julijos, Apolinaro, Sauliaus kūryba, lenkiuosi Amžinybėn pašauktų Algimanto Šarkio, Aldonos Vaitoškienės, Jono Brenciaus, spaustuvininkų Elenos Kumpikevičienės, Jono Keblinsko ir kitų bendradarbių paliktu pėdsaku. Neįmanoma paminėti visų redakcijoje bei spaustuvėje dirbusių, bet jų atminimas toks jaudinančiai ryškus, sakytum, bendravome vakar.
Vyresnio amžiaus skaitytojai prisimena, o jaunesni gal yra girdėję, kad rajono laikraštis ne tik išspausdintais rašiniais buvo svarbiausių įvykių ir permainų dalyvis. Pilnutėlė cementininkų kultūros rūmų salė prisirinkdavo į redakcijos organizuojamas agitbrigadomis vadintų humoro kolektyvų bei etnografinių ansamblių popietes, sveikinome redakcijos iniciatyva išrinktus populiariausių asmenų pagerbimo renginius, redakcija buvo viena iš pirmojo atgimimo mitingo Naujojoje Akmenėje organizatorių. Memorialiniu muziejumi pagerbtas Simono Daukanto atminimas. „Vienybė“ pristatė dešimtis iš mūsų krašto kilusių kultūros, meno, mokslo žymūnų. Kol neparašytas rajono metraštis, laikraštis ir lieka vieninteliu mūsų rajono ūkinės raidos, meno švenčių metraštininku.
Būtų netiesa sakyti, jog redakcijos komanda tik aukojosi. Buvo džiaugsmas bendrauti su mūsų krašte viešėjusiais Bernardu Brazdžioniu, Justinu Marcinkevičiumi ir daugybe kitų meno ir mokslo kūrėjų. Gera ir jauku bendrauti su dabar redakcijai talkinančiais papilėniškiu Igoriu Jaroševu, viekšniškiu Bronium Keriu, akmeniškiu Anicetu Lupeika, kraštotyrininku Ignu Valančiu. Ačiū jiems ir čia nepaminėtiems bičiuliams, kad „Vienybė“ iki šiol gyva.
Leopoldo ROZGOS pamąstymai trečiadienio, vasario 17 d., „Vienybėje“