Ten ir atgal. Varšuva

Į kaimyninės šalies sostinę Varšuvą iškeliavau vieną gruodžio penktadienio vakarą iš Šiaulių. O sekmadienio rytą vėl buvau Šiauliuose. Per 36 valandas – apie 1500 kilometrų autobusu, metro, traukiniu. Atstumą   papildžiau nueitais  20 tūkstančių  žingsnių.

Avantiūros pradžia

Nesu tas, kuris galėtų save vadinti kelionių fanu, tačiau retsykiais avantiūristiniam sumanymui, susijusiam su keliavimu, nors ir trumpalaikiu, pasirašau. Reikėjo vienai dienai atsirasti Varšuvoje, pažiūrėti varžybas ir grįžti atgal. Paprastas noras. Pirmiausia – sprendimas, kokiu transportu keliauti. Greičiausia – lėktuvu, patogiausia – automobiliu.

Pirmuoju atveju tenka pasiekti bent jau Rygą, paskui galvoti, kokiu būdu iš  Varšuvos oro uosto pasiekti reikalingą vietą. Problema ir skrydžio laikas. Be to, būtų reikėję nakvynės.  Tokiu būdu biudžetas kelionei perkoptų 200 eurų. Daug. Patogumas keliauti automobiliu susidūrė su žiemos niuansais ir kelionės trukme. Vienam vairuoti ilgas kelias. Gąsdino ir Varšuvos gatvių ypatumai. Toptelėjo mintis apie kelionę autobusu. Internete radau tinklapį, kuriame galima įsigyti bilietus. Susidėliojau kelionę nuo Kauno iki Varšuvos. Dar atkarpėlė iki Šiaulių. Apie 10 valandų. Su persėdimais. Abejonės  kainuoja – kol svarsčiau, ką darysiu, kelionė pirmyn-atgal pabrango nuo 60 iki 90 eurų. Nemažai, dar tie persėdimai. Išlaidų skaičiavimo įkarštyje netikėtai suradau „ekspresą“ iš Šiaulių į Varšuvą – jokių persėdimų, jokių laukimų. Tas pats autobusas vakare turėjo išvežti mane atgal. Ir viskas už 75 eurus. Bilietus nupirkau telefonu.

Kelionė, telefonas

Nusivylimo pradžia buvo autobuse: paaiškėjo, vykstančiame pro Šiaulius, Varšuvą iš Parnu į Berlyną nei bevielio interneto, nei telefono pakrovimo lizdo mano sėdimoje  vietoje nebuvo. Miegoti normaliai nepavyko – jaudinausi.

Varšuvos centrinė autobusų stotis. Tarytumei grįžimas į praeitį – beveik nulis tvarkos ir sanitarijos. Mačiau ukrainiečių būrelius…

Visas rašinys gruodžio 22 d. numeryje

Ramūnas ŽIMANTAS