Ukrainos dalelė mūsų krašte
Vis daugiau siaubingus išgyvenimus patyrusių Ukrainos piliečių pasiekia mūsų kraštą. Jų karo ir mirčių persunktos istorijos jau kelis kartus baisesnės už pirmųjų pabėgėlių. Antrąją Velykų dieną į Naująją Akmenę atvyko trimetis berniukas, mama ir močiutė, kurių artimuosius į gabalus suplėšė bomba… visi šie žmonės turi dvi savo gyvenimo istorijas: pirmąją iki karo, antrąją – karo. Jos labai skirtingos. Ksenija ROHACHOVA ir jos artimiausi žmonės didelių netekčių nepatyrė, jei į praradimus neįskaičiuosime namų netekties. Jauna moteris – Luhansko T. Ševčenkos universitetą baigusi žurnalistė, menininkė, fotografė.
Jau antras mėnuo, kai Ukraina tapo dalele Lietuvos ir bet kurios kitos atjaučiančios šalies. Viską niokojančiame kare ukrainiečiai tapo mums broliais ir seserimis, nes draugais buvo visada. Mums būtina žinoti su kokiais žmonėmis gyvensime kaimynystėje, kas gyvena mūsų butuose ir šeimose. Karo pabėgėlių istorijos padės pažinti naujuosius kaimynus, suprasti ir bent maža dalimi išjausti tai, ką jie patyrė. Tie, kurie sėkmingai ištrūko iš karo, deja, ten paliko namus, kariaujančius artimuosius. Juk atvyko beveik vien moterys ir įvairaus amžiaus vaikai. Vieni nebeturi namų Ukrainoje, kitų vis dar stovi – apgriauti, apiplėšti, bet savi. Atsigavę ir nurimę jie dėlioja mintis apie sugrįžimą į gimtinę. Bet šiandien tai neįmanoma, netgi pati kelionė atrodytų kaip karo žygis.
Pasakojimas apie Kenija trečiadienio Romos JONIKIENĖS straipsnyje.