Užrašyti, kad išliktų (3)

Kiti istoriniai duomenys rodo, kad XIX a. pabaigoje Vegeriuose buvo 617 gyventojų, veikė mokykla, biblioteka, ugniagesių komanda, valstybės monopolijos degtinės ir dar kelios parduotuvės. 1876 m. ir 1896 m. čia buvo 34 dviejų rabinų knygų prenumeratoriai.

XX a. 3 dešimtmetyje  Vegeriuose gyveno 68 žydų bendruomenė.  1941 m. Lietuvos Respubliką okupavus nacistinei Vokietijos kariuomenei, Vegerių sinagoga uždaryta, o visi žydų bendruomenės nariai nužudyti. 1945-1946 m. sinagogoje veikė kepykla. Vėlesnių duomenų apie sinagogą nėra, tikriausiai po Antrojo pasaulinio karo sinagoga nugriauta, o sklypas naudotas žemės ūkio veiklai.

Vegeriai yra netoli Latvijos sienos. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940) Vegerių jurisdikcijai priklausė keturi kaimai. Tuo metu bažnytkaimyje veikė valsčiaus įstaigos, mokykla, paštas, muitinė, pasienio policijos nuovada, gaisrinė, kelios parduotuvės ir kitos smulkios institucijos.

Nuo 1920 m. iki 1947 m. Vegeriai buvo Mažeikių valsčiaus centras.  Pagal rabinų skaičių aišku, kad Vegeriuose tada gyveno maža graži bendruomenė. 1920 m. balandžio 28 d. protokole nurodyta, kad žydų skaičius Vegeriuose – 60. Šiame protokole taip pat nurodyti bendruomenės tarybos nariai ir jos pirmininkas Aba Šeinas. Jis pragyvenimui užsidirbdavo versdamasis išnešiojamąja prekyba ne tik Vegeriuose, bet ir apylinkėse. 1923 m. čia gyveno 102 žydai; 1940  – 900 gyventojų, iš jų 50 (6 proc.) žydų. Gana nedidelė Vegerių žydų bendruomenė (18 žydų šeimų) užsiiminėjo smulkiąja prekyba, amatais, turėjo nedidelių smuklių, net vertėsi žemės ūkiu. Veikė sinagoga. Daugumos žydų ekonominė padėtis buvo gana sunki, tačiau su kaimynais lietuviais gan gerai sutarė.

Nuo 1921 iki 1926 m. žydų bendruomenę Vegeriuose valdė 7 narių taryba. Taryba buvo išrinkta demokratiškai ir jai vadovavo A. Šeinas, kuris pragyvenimui užsidirbdavo vežiodamas prekes po kaimus. Žydų bendruomenės socialinė ir viešoji veikla buvo ribota dėl jų populiacijos dydžio (iš viso 68 žmonės). Iš 18 žydų šeimų buvo 5 našlės ir 1 našlys, 4 smulkūs prekiautojai, vežiodavę prekes po aplinkinius kaimus, 2 batsiuviai, 2 mėsininkai, statybininkas, siuvėjas, kioskelį turguje turėjęs asmuo ir arklių pirklys. 1937 metais miestelis turėjo 2 siuvėjus, stiklininką ir mėsininką.

Pagal 1931 m. Lietuvos Vyriausybės gyventojų surašymo duomenis Vegeriuose žydai turėjo 2 audinių parduotuves. 1939 m. miestelyje veikė 9 telefonai, vienas jų priklausė ūkį turintiems broliams žydams Blankenbergams. Iš išlikusių Vegerių žydų bendruomenės laiškų sužinome apie XX a. trečiojo dešimtmečio problemas: pasimetę gimimo, santuokos ir mirties įrašai dėl to, kad iki maždaug 1923 metų nebuvo pildytos metrikacijų knygos…

Nuotraukose:

Mordechajus Šifo 1935 m. išleisto traktato „Mechkarei Mordechai“ viršelis (Sent Luis, Ohajo valstija, JAV)

Vegerių žydė krautuvininkė Pesia Hercberg, gimusi apie 1870-1880 metus,  žuvo per Holokaustą.

Arūno Ostrauskio prašymu, duomenis surinko dr. Jonas Drungilas.

Visas rašinys balandžio 5 d. numeryje.