Aplenktas pavojų, sušaudytas „išvaduotojų“

Kremliaus nusamdyti propagandistai iki šiol nepaliauja tvirtinti, jog Lietuva, Latvija ir Estija anais prakeiktais 1940-aisiais savo noru įstojo į sovietinę imperiją. Tačiau iki šiol niekas nė nebandė atsakyti, kaip ir kodėl neva savo noru įstojusias valstybes sovietiniai okupantai skubėjo represuoti tarsi nuožmiausius priešus. Jau 1940-ųjų vasarą buvo areštuojami, grūdami į kalėjimus gabiausi Lietuvos specialistai, šviesiausi inteligentai. Ir karo metais, kuomet vokiečių kariauna buvo pasiekusi Maskvos prieigas ir buvo brangus kiekvienas šautuvą galintis laikyti žmogus, Urale, Komijoje, Sibire konclageriai buvo pilni jaunų ir išsilavinusių vyrų bei moterų.

Tiesa, buvo naikinami ne tik Baltijos valstybių kariškiai, mokslininkai, pedagogai, bet ir savi režimui neįtinkantys. Kiek dešimtmečių, giriantis sovietinės kosmonautikos laimėjimais, buvo aukštinamas ir sovietinės kosmonautikos kūrėjas akademikas S. Koroliovas. Ir visus tuos dešimtmečius nuo mūsų slėpė, kad S. Koroliovas irgi kalėjo lageriuose, tik nespėtas sunaikinti. Ne taip, kaip Lietuvos aviacijos žinovas ir lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis, 1941 metų rudenį sušaudytas Maskvoje kartu su kitais aukštais Lietuvos karininkais.

Sovietinio meto vadovėliuose juk nebuvo net užsimenama, kad nepriklausoma Lietuva kūrė ir pati gamino lėktuvus, pagal technines charakteristikas nenusileidžiančius Vakarų Europos lėktuvams. Lietuvos karo aviacijos raida buvo neįprastai sparti, nelengva patikėti, kad jos kūrimas ir tobulėjimas priklausė nuo vieno žmogaus – inžinieriaus, generolo Antano Gustaičio. Šio talentingo ir stebėtinai darbštaus karininko likimas savaime atsako ir paaiškina, kodėl Lietuva negali pasitikėti deklaruojamais neva gerais Kremliaus norais ir ketinimais.

Antanas Gustaitis buvo gimęs 1898 metais Marijampolės apskrityje. Derlingose Suvalkijos žemėse ūkininkavusioje šeimoje augo 6 vaikai, bet tik vienam iš jų buvo lemta ne žeme vaikščioti, o skraidyti. Dar tiksliau tariant, sukurti visos Lietuvos karo aviaciją.

Prasidėjus I pasauliniam karui, Marijampolės gimnazija su visu moksleivių ir pedagogų kontingentu buvo evakuota į Rusijos gilumą, ten, Jaroslavlyje, A. Gustaitis baigė gimnazijos kursą, pradėjo studijas susisiekimo kelių inžinierių institute Petrograde, tačiau baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę ir iš jos pasitraukė po bolševikinio perversmo. 1919 m. kovo mėnesį A. Gustaitis savanoriu priimtas į Lietuvos kariuomenę ir pasiųstas į besikuriančią Karo aviacijos mokyklą, ten pats studijavo ir bendramoksliams dėstė matematiką.

Jaunų, energingų ir, svarbiausia, išmanančių techniką bei skrupulingai pareigingų vyrų ano meto ginkluotosioms pajėgoms trūko. Tad Antanas Gustaitis, tų pačių metų gruodį baigęs kursą aviacijos mokykloje, gavo inžinerijos leitenanto laipsnį, paskiriamas aviacijos mokomojo būrio vado padėjėju, o balandžio mėnesį A. Gustaitis jau pirmosios oro eskadrilės lakūnas mokinys. Dalyvavo kovose su Vilniją užgrobusiais lenkais, čia pirmą kartą susitiko su mirtimi. 1920 m. spalį bombų prikrautu lėktuvu A. Gustaitis buvo pasiųstas bombarduoti priešo pozicijų Varėnos apylinkėse, tačiau lėktuvas neteko greičio ir krito, tačiau per kažkokį stebuklą baisusis krovinys nesprogo ir lakūnas liko gyvas.

Gal kitas būtų išsigandęs ir nutraukęs tarnybą aviacijoje, bet Antanas Gustaitis sėkmingi baigia aukštojo pilotažo kursus, dėsto aviacijos teoriją aviacijos karininkų kursuose. Randa laiko sportui – tampa 1922 metų Lietuvos šachmatų čempionu, žaidžia „Aviacijos“ futbolo komandoje. Netrukus pirma atsakinga komandiruotė į užsienį – jaunesnysis karininkas siunčiamas į Italiją nupirkti Lietuvai 10 dviviečių žvalgybos lėktuvų. Netrukus vėl prasilenkia su mirtimi: bandant vokišką dvimotorį bombonešį, lėktuvas poros šimtų metrų aukštyje pateko į vadinamąjį suktuką ir krito, tačiau pilotas A. Gustaitis ir kartu skridę 6 kariai atsipirko nedideliais sužeidimais.

Matydamas netobulus ir brangius užsienyje įsigytus lėktuvus, A. Gustaitis nepaliovė mąstyti apie savo, lietuvišką, aviaciją. Jau 1925 metų vasarą A. Gustaitis išbando savo suprojektuotą ir Kaune paties pagamintą sportinį lėktuvą AMBO-I, kuris iki šiol išlikęs Kauno Karo muziejuje. Drąsių ir entuziazmu degančių vyrų netrūko, dar neataušus nepriklausomybės kovų gaisrams, pradedama kurti sava Lietuvos karo aviacija. Entuziastų priekyje vėl A. Gustaitis. 1925 metų rudenį jis siunčiamas į Paryžių studijuoti lėktuvų konstravimo subtilybių, atostogų metu Kaune suprojektuoja ir sumontuoja naują dvivietį lėktuvą. Iš studijų grįžta patyrusiu konstruktoriumi, su inžinieriaus diplomu ir paskiriamas karo aviacijos viršininko padėjėju, po trejeto mėnesių jis – jau Karo aviacijos štabo viršininkas, netrukus naujos pareigos – vadovauti aviaciją aptarnaujančioms Karo aviacijos dirbtuvėms, kurios tiekia aviatoriams degalus, įrangą, atsargines detales.

Čia irgi pridurdamas laisvalaikio valandų sukuria jau trečią, šį kartą mokomąjį lėktuvą, kuris pradėtas gaminti serijomis. Šį, kaip ir kitus naujus lėktuvus, išbandė pats konstruktorius. Netrukus ateina 1932-ieji metai, A. Gustautus pristato geriausią savo sukonstruotą lėktuvą AMBO-IV. Pasak specialistų, tai buvęs tikrai modernus ir gerai apginkluotas lėktuvas žvalgybai ir bombardavimui. Netrukus šie lėktuvai pakeitė visus atitarnavusius lėktuvus. Trimis šios serijos lėktuvais Lietuvos aviatoriai 1934 metų vasarą atliko 10 tūkstančių kilometrų žygį, aplankydami 12 valstybių sostines.

Nuo 1935 metų A. Gustaitis jau karo aviacijos viršininkas, pirmas iš aviatorių gauna brigados generolo karinį laipsnį. Lietuvos kariuomenė tuo metu, sakoma, prilygo daugelio Vakarų Europos šalių oro pajėgoms. Įvertinant jo profesinį meistriškumą ir nuopelnus, A. Gustaitis apdovanotas Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, taip pat Čekoslovakijos, Italijos, Latvijos, Prancūzijos, Švedijos ordinais. Ir nežinia, kokia galėjo būti tolesnė talentingo lakūno ir inžinieriaus biografija, jeigu ne sovietinės kariuomenės invazija. Okupavę Lietuvą, Stalino liokajai ėmėsi skubiai naikinti Lietuvos kariuomenę. Tarsi pasityčiojant, Lietuvos aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku paskiriamas A. Gustaitis. Atlikus šį darbą. generolas iš tarnybos atleidžiamas, dėsto Vytauto Didžiojo universitete, jo sukurtieji lėktuvai atsiduria metalo laužo sąvartynuose.

Matydamas artėjantį karo ir sovietinių represijų pavojų, A. Gustaitis bandė pasitraukti į Vakarus, tačiau demokratiškoji ir amžiną savo prielankumą Baltijos šalims uoliai afišuojanti JAV neišdavė A. Gustaičiui įvažiavimo vizos. Negalėdamas pasitraukti legaliai, bandė pereiti sieną slapta, bet buvo rusų pasieniečių sulaikytas. Galima spėti, kad buvo savų išduotas. Aviacijos inžinierius buvo įgrūstas į Kauno kalėjimą, apkaltintas šnipinėjimu vokiečiams ir išgabentas į Maskvą. Ten aukščiausiojo teismo karinė kolegiją Antaną Gustaitį pasmerkė mirtį, jis sušaudytas 1941 metų spalio 16 dieną, vokiečiams jau apšaudant Maskvą.

Taip baigėsi aviacijos nelaimių aplenkto, bet savų išdavikų ir okupantų nepasigailėto Lietuvos patrioto gyvenimas. Daugeliui mūsų jis tapo žinomas tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Deja, ir po daugelio dešimtmečių tebetvyro toji buvusių okupantų neapykanta nepriklausomai Lietuvai. Ir dėl patirtų skriaudų bei žudynių niekas ir neketina atsiprašyti.

Leopoldas ROZGA

Generolas Antanas Gustaitis ir jo sukonstruotas lėktuvas ANBO.