
Į Amazonę pas indėnu (3)
Sausio 7 diena
Pajudam iš San Fernando del Atobapo. Apsiniaukę, pila lietus, žvarboka. Šiek tiek gelbėja plastikiniai lietpalčiai. Gurkšnis džino sušildo. Beje, džino likutis nedžiugina, romo, mano galva, taip pat užteks neilgam. Nesame girtuokliai, bet šiose vietose neaiškius užkandžius profilaktiškai palydėti gurkšniu stiproko gėralo yra būtina. Lietus nurimsta po keturių valandų. Priplaukiame eilinį pasienio postą, kuriame privalu užsiregistruoti. Vėl tikrina pasus ir daiktus. Pasieniečiui padovanojame paties pigiausio muilo gabalą. Jis, bjaurybė, dar taikėsi ir į lietuviškos trauktinės atsargas, bet aš išlikau tvirtas ir sulaukiau nuoširdžių bendrakeleivių pagyrimų. Pasieniečiai mėgino mums įsiūlyti neaiškios kilmės brendžio už nenormalią kainą. Tai savotiškas reketas. Derėtis palikome Akselį – jis turi neįtikėtiną talentą įjungti „durnių“ ir išsisukti iš panašių situacijų.
Priplaukiame labai gražią vietovę – Santą Barbarą. Tai upės išplatėjimas su daugiau nei 70 salų. Čia savo namus turi turtingiausias Venesuelos žmogus. Praplaukiame pro juos – gan kuklus pastatas nuostabioje vietoje.
Indėnų kaimelis, kurį netrukus priplaukėme, turi tą patį pavadinimą. Namai nedideli, stogai nendriniai, sienos – iš supintų ir moliu apteptų karčių. Šiame kaimelyje gyvena vieno iš mūsų indėnų mama, čia jis atvežė pasisvečiuoti savo sūnų. Indėnas Andrea prieš susitikimą su mama persirengia, apsiauna batus. Avinčio batais jo daugiau nemačiau per visą mūsų kelionę. Iš kaimelio mūsų palydovai parsineša maišą manijoko ir didelių manijoko papločių.
Šalia kaimelio yra siauras Orinoko intakas, kuriame, pasak Akselio, gausu piranijų. Pabandžiau žvejoti, bet niekas nekibo. Aukštai medyje pamačiau termityną. Termitai puikiai prisitaikę – liūčių sezono metu upės vanduo pakyla keletu metrų ir medis yra saugiausia vieta.
Nakvynei sustojame smėlio salelėje su nepakartojamu vaizdu į indėnams šventą Japakano kalną. Salelė lygi kaip stalas, be jokio krūmo, už kurio norėtųsi pasislėpti, todėl kyla tam tikrų nepatogumų… Pati salelė nėra labai didelė, jos pakraščiuose lizdus susisuko žuvėdros. Šalia esančioje protakoje nardo Orinoko delfinai…
Visas rašinys rugsėjo 2 d.
Gytis Juodpusis