Trijų amžių verpetuose (2)

Gimtojo kaimo kronikos

1905 metais, prasidėjus Rusijos – Japonijos karui, senelį pašaukė atlikti karinės prievolės. Niekas neatsižvelgė, kad namuose liko būrys vaikų. Kariniuose veiksmuose tolimoje Mandžūrijoje senelis vos išvengė nelaisvės, bet pavyko išsisukti ir grįžti namo.

Carinės epochos laikotarpiu Papilėje veikė pradinė mokykla, kurioje buvo dėstoma rusų kalba. Tėvas ir jo broliai joje išmoko rašto. Vyriausias brolis Michailas sugebėjo prasiskinti kelią į Petrogradą ir tapo paštininku. Jo pėdomis pasekė broliai Kostas ir Osipas, sesuo Jelena. Ji ištekėjo už jūrininko, susilaukė dukrelės Ženios. Vyresnieji broliai mano tėvą atviliojo į sostinę. Penkiolikmetis paauglys įsidarbino Raškovo spaustuvėje laikraščių išnešiotoju. Įsivaizduoju, kokį įspūdį padarė tėvui tuometinis Petrogradas. Visą likusį gyvenimą jis man kartodavo: „Tu privalai pamatyti Leningradą“. Jo norą įvykdžiau 1988 metais, nusiveždamas ir sūnų Alvydą.

 

Karų sudarkyti likimai

Artėjo didelės dvidešimtojo amžiaus permainos. 1914 metais prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, į kurį buvo pašauktas mylimiausias tėvo brolis Vasilijus. Jis žuvo 1915 metais prie Slavsko miesto (dabar Lenkija). Netrukus ir aštuoniolikmetis tėvas savanoriu  prisijungė prie besitraukiančio Dono kazokų pulko. Kai klausdavau, kodėl jis taip pasielgė, išgirsdavau: „Buvau jaunas, norėjau atkeršyti už brolio žūtį“. Matyt, tėvas neblogai kariavo, nes buvo apdovanotas Georgijaus kryžiumi. Estijos teritorijoje kazokams teko nulipti nuo arklių ir kovoti apkasuose. Buvo šalta žiema ir tėvas nušalo kojas ir atsidūrė Petrogrado ligoninėje. Tuo metu įvyko net dvi revoliucijos, sugriovusios Rusijos dvigalvio erelio imperiją. Vasario revoliucija nuvertė caro valdžią, o spalio perversmas atvėrė kelią bolševikams. Perversmų ir anarchijos sumaištyje dingo tėvo brolis Michailas ir sesuo Jelena su dukrele. Pagijęs tėvas buvo priverstas įsilieti į raudonosios armijos gretas. Pilietiniame kare  baltuosius tėvynainius teko vyti per visą Ukrainą iki Krymo. Tėvas tarnavo lietuvio J. Uborevičiaus daliniuose. Vadas užsitarnavo maršalo laipsnį, bet 1937 metais buvo sušaudytas.

Senelio kartos kraštiečius karo banga nubloškė į Rusijos gilumą. Kaimynai Čiupkovai atsidūrė Zaporožėje. Ten 1917 metais gimė Vitalijus Čiupkovas, o po metų ir jo pusseserė Tania, vėliau ištekėjusi už V. Bagatino. Mano seneliai glaudėsi Poltavoje, o Kondratai ir Širinovai dar toliau – Orenburge. Kondratų senelis ten ir pasimirė.

 

Vėl po Lietuvos dangum

Pasibaigus pirmajam pasauliniam ir Rusijos pilietiniams karams, kraštiečiai pradėjo grįžti gimtinėn. Žlugus trims imperijoms, Europoje atsirado naujų nepriklausomų valstybių. Tarp jų ir Lietuva. Nebuvo joje ramu. Galutinai nepasitraukusi vokiečių kariuomenė, siautėja Rusijos baltagvardiečių bermontininkų likučiai, kėsinasi raudonieji bolševikai. Su laiku situacija aprimo, prasidėjo žemės reforma. Naujoji valdžia užribyje nepaliko ir rusakalbių atvykėlių. Fermos kaimas pradėtas skirstyti į vienkiemius…

Visas rašinys rugsėjo 2 d.

Igoris JAROŠEVAS

Nuotraukose: Eugenijos ir Michailo Čiupkovų vestuvės Daubiškiuose 1937 m. birželio 21 diena

Mano kraštiečių bendruomenės susibūrimas prie Šišovų sodybos 1926 metais