Kitokie pomėgiai.  Egidijaus atradimai arba ir Lietuva gali būti šventa žemė

Išskirtinės vietos su išskirtine praeitimi: šventupiai, šventos pušys, šventi akmenys, akmenys su pėdom, šventi šaltiniai, kalneliai, Velniakelis, aukojimo vietos, žinyčia, šventa sala, šventos pievos, Vaidlunkės, piliakalniai, ypatingas miškas yra akmeniškio Egidijaus Jaramino ieškojimai ir atradimai. Neįprastas pomėgis, bet prasmingas ir neriantis vis gilyn į mūsų protėvių gyvensenos ir pasaulėžiūros supratimo ieškojimus.

Egidijus Jaraminas nėra nei istorikas, nei archeologas. Krašto praeities dalykais susidomėjęs tik prieš ketvertą ar penketą metų, kai su draugais pradėjo lankyti piliakalnius. Bene 80 jų aplankė, taip atsirado susidomėjimas. Prieš keletą metų Egidijus dalyvavo baltų mitologijos tyrinėtojo archeologo profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus knygos “Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas“ pristatyme. Paklausė profesoriaus, ar apie Akmenės krašto šventvietes bus knyga. Profesorius tik trūktelėjęs pečiais, kad visai nesą duomenų. Tai užkabino Egidijų. Ir jis pradėjo ieškoti. Ieškoti reikėjo pirma žmonių, kurie žinotų istorijų, legendų apie ypatingas vietas, o po to rasti tas vietas ar objektus.

Iki tos džiuginančios žinios, kad jau kažką ypatingo atradai, tenka daug kalbėtis, klausinėti, vaikščioti. Dabar jau yra patirties, ir jis atskiria žmonių pasakojimuose svarbias detales, siekiančias praamžius, nuo žmonių kūrybos. O ir tyrinėjimo metodika yra griežtai reglamentuota.

Lilijos Smalakienės rašinys šeštadienio, gegužės 25 d. „Vienybėje.“