Moksleiviškų dienų prisiminimai – atgaiva širdžiai

Redakcija

Nostalgiški prisiminimai ne vieną priverčia grįžti į tolimų, šviesių mokyklinių dienų karalystę. Ne išimtis ir aš. Tai daryti skatina ir buvusių bendraklasių telefonų skambučiai.

Nekantriai Papilėje laukėm 1955 metų rugsėjo pirmosios. Buvom įgiję privalomą septynmetį išsilavinimą, tad  mąstėm – kiek mūsų, buvusių septintokų, ateis į aštuntąją klasę. Už mokslą septynmetėje nereikėjo mokėti, o nuo aštuntos klasės buvo privalomas mokestis. Nepamenu jo dydžio, bet jis egzistavo trumpai. Už pirmąjį trimestrą raštinėje sumokėjau, o netrukus buvo įvestas privalomasis vidurinis išsilavinimas ir mokesčio neliko.

Po iškilmingos mokslo metų pradžios sugužėjome į klases. Smalsiai apžiūrinėjom vienas kitą – juk per kelis mėnesius pasikeitėm. Septynmetėje mokykloje berniukai negalėjo turėti šukuosenos, privalėjo kirptis trumpai, o aštuntoje klasėje didžiavomės prakutusiomis „skiauterėmis“. Sulaukėm naujo klasės auklėtojo – lituanisto Olijardo Vištakio. Iš buvusios septintokų vyriškos kompanijos likome tik trys – V. Martišauskas, R. Žukauskas ir aš. Nubyrėjo ir mergaičių pulkelis. Į klasę sugrįžo metus Kaune praleidęs M. Šliauteris. Jo tėvas, Pranas Šliauteris, ten buvo mokyklos vedėju. Su Modestu susėdom į vieną suolą. Mūsų klasę papildė apylinkės septynmetes mokyklas baigę moksleiviai. Iš Biliūniškių atėjo G. Eglytė ir E. Čekanauskas, iš Barvydžių – K. Beržinis, A. Gečas, P. Navikas, V. Miltinytė. Iš Šiaudinės prisijungė D. Rakštikaitė, J. Skerstonaitė ir P. Saunorius. Iš Žilių atėjo J. Baldauskas, A. Jokubauskas ir S. Stulpinas, iš Kinkių – A. Kaveckas, o iš Žarėnų Latvelių – D. Pikturna ir J. Pučinskaitė. Neprisimenu tik, iš kur atvyko P. Miltenytė.

Pasipildžius naujiems draugams subūrėme gan pajėgias sportinių žaidimų komandas. Tarpklasinėse varžybose lenkėme devintokus ir dešimtokus. Tik vienuoliktokams nusileidome atkaklioje kovoje – futbolą pralaimėjome 1:2, stalo tenisą – 2:3. Gaila, kad ne visi aštuntokai pasiekė mokslo metų finišą. Egzistavo tvarka ir nuo ketvirtos klasės turėjome laikyti keliamuosius  egzaminus. Ne visi juos įveikė – į devintąją klasę perkopė A. Kaveckas, V. Martišauskas, R. Žukauskas ir aš. Neišgalėjom ir krepšinio komandos „sulipdyti“.

Į mokyklą atėjo tarybinės sistemos „kūrinys“ – talkos kolūkyje. Kiekvieną rugsėjį privalėjom atlikti „lažą“ kolūkiniuose darbuose. Išvykdavome visai savaitei į Klaišius, „Tarybinės vagos“ kolūkį. Iš namų pasiimdavome patalynę ir įsitaisydavome Prano Beržinio tvarto palėpėje. Į namus grįždavom šeštadieniais, o pirmadienį kolūkio sunkvežimis mus atveždavo atgal į Klaišius. Rovėm linus, sandėlyje valėm grūdus, dirbom prie kūlimo darbų. Lig šiol prisimenu, kada nešant šakėmis nuo kuliamosios šiaudus, man į akį įkrito akuotas…

Igoris JAROŠEVAS

Visas rašinys kovo 29 d. numeryje

 

Nuotraukose: 1. Mūsų mokyklinių dienų nuotraukų autorė Elvyra Klusaitė. 1959 metai.

  1. Įsiamžinome Klaišiuose prie P. Beržinio sodybos. Priekyje klūpo J. Pučinskaitė ir T. Čupkovaitė. Antroje eilėje stovi (iš kairės) V. Čepulytė, C. Eglytė, E. Liūnaitė, E. Čupkovaitė, sodybos šeimininkė Beržinienė, pagalbinė darbininkė. Paskutinėje eilėje (iš kairės) P. Beržinis, dešimtokė D. Kaveckaitė, V. Miknaitė, J. Butnoriūtė, V. Martišauskas, R. Žukauskas, A. Kaveckas, mokytojas A. Šaikūnas, I. Jaroševas. 1956 metai.
  2. Dešimtokai, kurių klasė buvo smetoninio laikotarpio teismo patalpose (dabar čia A. Martyšiaus turizmo sodyba), nusifotografavo Ventos pakrantės atkalnėje. Manęs jų būrelyje nėra. Priekyje sėdi (iš kairės) Z. Griciutė, už jos V. Miknaitė, T. Čupkovaitė, C. Eglytė, E. Doveikaitė, V. Čepulytė. Stovi (iš kairės) R. Žukauskas, D. Rakštikaitė, E. Čupkovaitė, R. Liachauskaitė, už jos A. Kaveckas, V. Martišauskas. 1958 metai.