Mūsų kaimų biografijos

Metų srovės išblaškytos Gailiškė ir Sprogiškė

 

 

Pačiame Akmenės seniūnijos pakraštyje, atsirėmę į Kamanų pelkę supančius miškus, daugybę metų tyliai ir ramiai gyveno Gailiškės ir Sprogiškės kaimai. Pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo metu, 1923 metais, ir viename, ir kitame kaime buvo po 8 ūkius. Nors abu kaimai buvo toli nuo didžiųjų kelių ir miestų, politiniai verpetai jų neaplenkė. Sovietinė okupacinė valdžia 1941 m. birželį ištrėmė B. Krukauskienę, 1948 m. ištremta S. Žukauskienė su sūnum ir dukra. Apkaltintas dalyvavimu 1941 m. birželio sukilime, šios šeimos vyras ir tėvas, Sprogiškės kaimo valstietis Antanas Žukauskas 1944 metų gruodžio mėnesį buvo areštuotas ir nuteistas penkiolikai metų katorgos bei penkeriems metams tremties. Visos bausmės neatliko, mirė 1954 metais toliame Krasnojarsko krašte. 1945 metų gruodį buvo suimti Gailiškės kaimo valstiečiai Jonas ir Alfonsas Paukštos – vienas kaip pogrindinės patriotinės organizacijos dalyvis, kitas – kaip partizanas. 1949 metų kovo mėnesį į Krasnojarsko krašto Bogotolo rajoną ištremta Gailiškės kaimo gyventoja Veronika Ligeikienė su dukra Petronėle.

Po Antrojo pasaulinio karo gyventojų gausėjo, per abu kaimus būta daugiau kaip 30 sodybų, 1959 metais dar buvo 128 gyventojai. Sodybų šeimininkai dirbo žemelę, gimdė vaikus, leido juos į artimiausią Žiopelių pradinę mokyklą. Kaimai gaivališkai kabinosi į gyvenimą, stengėsi nepasiduoti naujiems vėjams. 1970 m. Gailiškės kaime dar buvo 37, o Sprogiškėje 63 gyventojai. Ko nepadarė karas ir pokario sunkumai, tą nuveikė sovietinė priverstinė kolektyvizacija.

Leopoldas ROZGA

Visa pirmojo rašinio dalis šeštadienio „Vienybėje“