Ne priešais, o tarp mokinių

Jolanta POCIŪTĖ, Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė šiais metais tapo nominacijos rajono „V – XII klasių mokytoja“ savininkė. Apdovanojimas jau rado  vietą mokytojos klasės spintoje, nes darbas – ne dėl apdovanojimo, o dėl to, kad kitaip jau neįsivaizduoja kasdienybės.  Darbas su mokiniais ir mokiniams.

Pasirinkimas

Pokalbio pradžia turbūt neįmanoma be klausimo apie tai, kas nulėmė pasirinkimą tapti mokytoja. Pasirinkimas paprastas ir tai pačią Jolantą skatina nusijuokti –  dažnai to klausiama, tačiau vienintelio atsakymo dvidešimt trejus metus dirbanti mokytoja sako neturinti.

Baigė mokyklą 1996 metais. Lietuvoje sunkūs ekonominiai laikai. Augusi pinigais nepertekusioje šeimoje suvokė, kad mokamiems mokslams pinigų nebus. Nebuvo galimybės studijuoti sostinėje. Pasirinko Šiaulius. Lietuvių kalbos ir literatūros pasirinkimą nulėmė irgi praktiškumas – atrodė, jog to dalyko mokytis nereikės. Nors buvo svarstymų studijuoti lietuvių ar vokiečių kalbas. Vis dėlto liko prie gimtosios kalbos, mat mokyklos suole ypač žavėjo literatūra. Ir dar tos iliuzijos, kad žodis, literatūra ir menas išgelbės pasaulį… Tarytum žinodama pastarųjų dvejų metų situaciją, Jolanta įstojo mokytis dvigubos specialybės – lietuvių kalbos lietuviams ir lietuvių kalbos rusakalbiams. Prisiminusi studijų laikus sako, jog tai lėmė, kad net praktika buvusi dviguba.

Lyg ironiška, lyg ir dėsninga tai, kad mamos kelias patraukė ir dukros Kotrynos dėmesį. Mėginusi krimsti teisininko mokslus, ji suprato, kad tai – ne jos. Ir pasirinko istorijos pedagogiką. Kaip ir josios tėvai, taip ir pati Jolanta atžalos pasirinkimui iškart nepritarė. Argumentas paprastas – matai, koks gyvenimas mokytojo. Tačiau Kotrynos žodžiai, jog mokytojas visada lieka jaunas, nes jis gyvena tarp jaunų žmonių, grąžino į realybę, kurioje, tuo „Saulėtekio“ progimnazijos mokytoja įsitikinusi, ji savęs neįsivaizduoja „pasidabinusios gintariniais karoliais ir grėsmingai stovinčios prieš klasę“. Būti tokiu inkliuzu – ne jai…

Ramūnas ŽIMANTAS

Nuotrauka autoriaus

Visas rašinys lapkričio 25 d. numeryje