Nutolusi Medemrodės šlovė

Kartais nesuvokiamai susiklosto ne tik žmonių, bet ir kaimų likimai. Paradoksalioje būklėje jau ketvirtas dešimtmetis yra Kamanų aukštapelkės pašonėje prigludusi Medemrodė. Ji yra, bet tuo pat metu dokumentuose jos nėra. Senas, prie stambaus dvaro įsikūręs kaimas, veikiau, ne kaimas, o miesteliukas, sovietinės valdžios valia 1977 metais buvo „panaikintas“, prijungiant prie tolokai į rytus esančio ištuštėjusio Agluonų kaimo. Tai dabar Agluonai nei šiokie, nei tokie – per dvi vietas, o seniesiems šio krašto žmonėms nesuprantama, kaip gali nebūti Medemrodės, jeigu ji yra – ten, kur nuo Akmenės į Laižuvą vingiuojantis išasfaltuotas kelias susikerta su keliu, per Klykolius ir Kivylius atvingiavusiu nuo Naujosios Akmenės.

Istorikai mano, kad prieš porą šimtų metų šiose lygumose stovėjęs dvaras buvo vienas iš 40 ūkių, po politikos ir karo veikėjo M. K. Chominskio mirties 1811 m. išdalintų už skolas bei išpardavinėtų. Jis atiteko vokiečių kilmės didikui Medemui, iš kurio matyt ir paveldėjo savo vardą. Deja, Medemrodei ilgai nebuvo lemta turėti vieną šeimininką. Netrukus dvaras atiteko Šiopingui, kuris tik 1865 m. lažą pakeitė pinigine duokle. Iš jo dvarą nupirko baronas Roppas, nuožmiai skriaudęs aplinkinių kaimų valstiečius…

Leopoldas ROZGA

Visas rašinys lapkričio 20 d.