SIRUTAVIČIŲ KELIAS IŠ SIRAIČIŲ Į KAIRIŠKIŲ DVARĄ (I dalis)
Rugsėjo 11 d. prie Vlado Sirutavičiaus pastatytos buvusios Kairiškių mokyklos atidengiamas jo atminimui skirtas paminklas. V. Sirutavičius paliko ryškų pėdsaką ne tik Kairiškių dvaro gyvenime, tačiau ir Lietuvos istorijoje. Apie tai daug rašyta, tačiau iki šiol taip ir lieka nežinoma tiksli Sirutavičių atvykimo į Kairiškių dvarą data, beveik nieko nežinoma apie jo brolį Juozą. Metus trukusio tyrimo rezultate surinkau per 100 Sirutavičių giminės gimimo, santuokų bei mirties metrikų, perskaičiau visus bajorų surašymus ir tai leido atsekti Sirutavičių kelią nuo jų giminės lizdo – Siraičių, kuris netoli Telšių, iki Kairiškių dvaro.
1800 metais Sirutavičių giminė pasitvirtino savo bajorystę, pateikdami komisijai 1528 m. Lenkijos karaliaus Augusto I išduotą bajorystės raštą su Lubič herbu. Savo giminės pradininku Sirutavičiai nurodo Pietrą Syrutaitį, tėvą Jurgio Syraičio, gyvenusį Telšių paviete, kuris valdą pavadino tėvo garbei Siraičiais. 1667 m. Telšių pavieto bajorų surašyme nurodytos 8 Sirutavičių šeimos, gyvenusios Siraičiuose. Tai nebuvo turtingi bajorai, nes surašymuose nėra nei vieno pavaldinio. 1690 m. surašyme Siraičiuose jau gyveno tik 3 šeimos. Dvaras, dalintas tarp šeimos narių, ilgainiui virto bajorkaimiu, o XIX a. pabaigoje Siraičiuose apsigyveno Opulskių šeima, palikusi ir iki šių dienų tebestovintį gražų raudonų plytų dvaro pastatą.
Jurgis Syraitis turėjo du sūnus: Joną (be palikuonių) ir Petrą. Pastarasis susilaukė trijų sūnų: Mikalojaus, Stepono ir Andriejaus. Petras paminėtas 1672 m., kai atgavo teises į Siraičius po sūnaus Andrijaus mirties, kai jo marti Ieva Padegimaitė ištekėjo antrą kartą.
Mus domina Steponas, kuris turėjo sūnų Kasparą, tolimą Vlado Sirutavičiaus iš Kairiškių dvaro protėvį…
(bus daugiau)
Janinos Paplauskaitės – Leonavičienės publikacija rugsėjo 11 numeryje